1 nuotr.Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad iki 2038 m. turėti 20 tūkst. profesionalių karių yra pakankamai realus ir įgyvendinamas tikslas. Pasak jo, jeigu bus suteiktos atitinkamos galimybės ir sąlygos, norimą karių skaičių galima turėti ir anksčiau.
„Tai pakankamai realu. (...) Jeigu bus gebėjimas, galimybė, mes galime tą ir anksčiau padaryti. Viskas priklauso ne vien tik nuo žmonių. Žmonės yra tik viena maža dalis, kuri labai svarbi, bet, jeigu mes neturėsime, kur apgyvendinti, kur treniruoti, kas juos treniruotų, tai bus tik laiko gaišinimas ir turbūt mes turėsime tokį atbulinį veiksmą, kur iš tikrųjų vietoje norėjimo padaryti gerą, gal daugiau žalos pasidarysime“, – laidoje „ELTA savaitė“ kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Aš noriu, kad tai būtų kokybiška, kad tas karys, kuris atėjo į Lietuvos kariuomenę, ar jis šauktinis, ar profesinės tarnybos karys, ar karys savanoris, gautų viską, kas priklauso. (…) Viskas yra procese ir aš manau, kad sklandžiai metai po metų mes puikiai tai galime pasiekti“, – sakė jis.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė yra pareiškusi, jog pavasario sesijoje Seimui bus pateiktas vadinamasis socialinis paketas, kurio tikslas yra pritraukti daugiau žmonių į kariuomenę.
Pasak R. Vaikšnoro, kad kariuomenė gebėtų konkuruoti darbo rinkoje ir pritraukti specialistų, reikia atitinkamo teisingumo karių atžvilgiu.
„Tam tikri kompensavimo mechanizmai padėtų užtikrinti tą teisingumo jausmą. Tie patys maistpinigiai ar kompensavimas už maitinimą, – šitoje vietoje ieškome būdų, kaip pakelti ir kompensuoti. Ir, aišku, atlyginimas. Kadangi infliacija kasmet vis tiek suvalgo tam tikrą perkamąją dalį, tai infliacijos kompensavimas būtų vienas iš tų dalykų“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
„Aišku, fokusuojamės labai stipriai į specialistus, į siauros specializacijos specialistus, kuriuos užsiauginti užtrunka ir jie yra pakankamai paklausūs rinkoje, tai ir IT, kibernetinė (sritis – ELTA), tų pačių lakūnų išlaikymas, medikų išlaikymas ir t. t. Jeigu norime turėti stiprią, pažangią ir motyvuotą kariuomenę, turime atitinkamai sumokėti už tai“, – tvirtino R. Vaikšnoras.
Balandžio 17 d. prezidento Gitano Nausėdos sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nutarta iki 2038 m. plėsti kariuomenės pajėgumų skaičių. Kaip po VGT posėdžio aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, dėl Lietuvoje atkuriamos kariuomenės divizijos per artėjančius 15 metų reikėtų turėti maždaug 20 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.
Savo ruožtu D. Šakalienė teigė, jog dar šioje Seimo pavasario sesijoje ketinama parlamentui pateikti įstatymų projektus dėl karių socialinės gerovės didinimo. Ji pažymėjo ir tai, kad sąlygų gerinimo procesas pareikalaus kelių metų.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
