1 nuotr.Prezidento rinkimuose konkuravę Lietuvos vadovai sutaria, kad atsiradus mokomųjų misijų poreikiui Lietuva į Ukrainą galėtų išsiųsti 100 karių. Visgi, ir perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda, ir jam oponavusi premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, jog kol kas toks sprendimas nėra priimtas.
„Šiandien mes tikrai labai intensyviai palaikome dialogą su pačiais ukrainiečiais. Jie mums labai aiškiai sako, kad šiandien ne tai yra mūsų prioritetas. Šiandien prioritetas yra tai, kad mes negauname to, kas buvo pažadėta. Negauname laiku oro gynybos sistemų, laiku negauname amunicijos“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
„Ne kartą sakiau, kad gerkime šampaną ne tada, kai mes priimame sprendimus, kad kažką suteiksime Ukrainai. Gerkime šampaną tada, kuomet ši karinė įranga ar amunicija kerta Ukrainos sieną. Kartais tarp šių dviejų laiko momentų yra labai ilgas laiko tarpas. Tai lemia didžiulius nuostolius, kuriuos Ukraina patiria. Tai lemia Rusijos galėjimą toliau plėtoti savo sėkmę fronto linijoje“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, Europa dar neturi bendro sutarimo dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono svarstymų apie paramos Kyjivui ir galimų karinių mokomųjų misijų siuntimo į Ukrainą.
„Lietuva jau yra priėmusi sprendimą dėl karinės misijos. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje mandatavo šimtą karių būtent šiam tikslui. Ne karui fronte, bet karinės misijos tikslais. Jeigu bus pasiektas sutarimas ir ukrainiečiai tikrai mus paprašys karinės misijos mokymo tikslais atsiųsti reikalingus specialistus – mes tą padarysime“, – tikino jis, pabrėždamas, kad šis klausimas nėra „šiandienos aktualija“.
Sprendimus priimti reikia koalicijoje su kitomis valstybėmis
Sekmadienį prezidento rinkimuose G. Nausėdai dar kartą nusileidusi premjerė I. Šimonytė sako, kad priėmusi sprendimą mokymams siųsti karius į Ukrainą Lietuva tai darytų koalicijoje su kitomis valstybėmis.
„Man atrodo dėl to bendro sutarimo nėra ką labai diskutuoti, nes yra sprendimas VGT, kuris tokią galimybę numato, čia jau yra tarpinstitucinis bendrasutarimas ir Seimo patvirtintas mandatas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė taip pat pridūrė, kad nusprendusi siųsti savo karius į Ukrainą Lietuva jungtųsi į koalicijas su kitomis šalimis.
„Manau, kad tai būtų optimalu. Tokiam sprendimui (...) praktiškai įgyvendinti, žinoma, kad tai būtų optimalu“, – akcentavo I. Šimonytė.
Kaip skelbta anksčiau, tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Paryžiaus lyderis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Netrukus po to NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Visgi, Aljanso šalių gretose diskusijos dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą – tęsiasi. Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimų antrasis turas. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,61 proc. piliečių.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiuose rinkimuose G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.
VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda nugalėjo visose savivaldybėse.
