1 nuotr.Kovą viename prekybos centrų jau buvo nustatyti du salmoneliozės atvejai. Pirkėjai piktinasi, kaip užkratas patenka į prekybos tinklus, kai vykdoma savikontrolė ir dar kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Aiškinamės.
Lietuva priklauso RASFF/ AAC/FF sistemai, kurioje keičiamasi informacija tarp Europos Komisijos, ES valstybių narių maisto ir pašarų kontrolės institucijų bei organizacijų. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), po kiekvieno RASFF pranešimo subjektuose atliekami neplaniniai patikrinimai. Visais atvejais išplatinus nesaugų produktą yra surašomi Maisto įstatymo pažeidimo protokolai.
Kovo mėnesį viename prekybos centrų jau du kartus buvo nustatytas salmoneliozės atvejis. Kaip į prekybos tinklus patenka salmonelėmis užkrėsta vištiena? - „Vakaro žinios" klausė VMVT. „Dažnais atvejais įmonė užsisako vištienos dalis iš tos pačios partijos. Nustačius vieną nesaugų produktą (vieną nesaugią tokios pačios vištienos rūšies dalį) - atšaukiama visa partija (t.y. atšaukiamos visos išplatintos tos pačios partijos vištienos dalys rinkoje). Todėl vykdant atsekamumą, kiekvienas nesaugus produktas (kiekviena toks pačios vištienos dalis) yra skelbiamas kaip naujas RASFF", - aiškino VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus atstovė Aistė Prielgauskaitė.
VMVT duomenimis, 2024 m. paskelbti 43 pranešimai dėl paukštienos (iš kurių 20 gauta iš Europos Komisijos). 2025 m. kol kas paskelbti 9 pranešimai (iš kurių 3 gauti iš Europos Komisijos).
Pasak VMVT, nesaugūs produktai į rinką patenka dėl netinkamos skerdimo higienos, gamybos, transportavimo ar sandėliavimo proceso, nesilaikant maisto tvarkymo reikalavimų. Tai gali būti susiję su nepakankamu higienos užtikrinimu arba pažeidžiama pakuote.
Kuomet vienoje iš ES šalių nustatomas nesaugus maisto ar pašarų produktas, šalis siunčia skubų perspėjimą per RASFF. Gavusi pranešimą, VMVT nustato, kurios Lietuvos prekybos vietos gavo ar galimai išplatino nesaugų produktą bei nurodo: kuo skubiau susigrąžinti produktą iš rinkos, jį sunaikinti ir užtikrinti, kad vartotojai būtų informuoti apie galimą riziką. Be to, prekybos vietoms nurodoma viešai skelbti informaciją ir sudaryti sąlygas pirkėjams grąžinti nesaugius produktus. Tai yra pardavėjų ir prekybos tinklų atsakomybė, nes jie privalo apsaugoti savo klientus nuo galimų sveikatos pavojų.
VMVT valstybinius maisto produktų mėginius atrenka planine tvarka, taip pat tiriant vartotojų pranešimus, galimus per maistą plintančių infekcinių susirgimų protrūkius ar gavus bet kokios kitos informacijos dėl galimų maisto produktų saugos ar kokybės neatitikimų.
Komentuoja Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas:
Populiariausias salmoneliozės kelias yra per paukščius, kurie fermose auga. Gali būti nesilaikoma biosaugos procedūrų. Pavyzdžiui, viena ferma užsikrėtė, jei nesilaikysi biosaugos, gali ligą pernešti į kitą fermą.
Kitas patekimo kelias - perdirbimo metu, pavyzdžiui, skerdžiami paukščiai iš skirtingų fermų. Kažkokioje fermoje nebūna pastebėta liga, jei salmonelė neidentifikuota dienos pradžioje, dienos pabaigoje partija jau gali turėti užkratą. Iš oro salmonelė neatsiranda. Vadinasi, kažkur nesužiūrėti procesai.
Dažniausiai pasitaiko, kai prekiaujama atvežtine produkcija. Kodėl? Pavyzdžiui, lenkiška produkcija, nors reikalavimai yra tokie patys, kaip visoje ES, kontrolė labai sudėtinga. Lenkijoje vyrauja smulkūs augintojai, kurie turi po vieną dvi fermas. Sunku salmonelę identifikuoti, kai ji patenka į gamybą ir paskui jau atvažiuoja. Kai iš Ukrainos anksčiau būdavo importuojama paukštiena, tai tas irgi pasitaikydavo gana dažnai.
Lietuvoje kontroliuojamas visas procesas, gerokai mažesnė tikimybė atsirasti tokiai problemai. Paukščių augintojai paprastai dirba su stambesnėmis įmonėmis ir salmonelės kontrolė vykdoma jau pradedant nuo auginimo pradžios - vykdoma vienadienių viščiukų kontrolė.
Savikontrolę atlieka visi, periodiškumas yra privalomas. Stambieji paukštynai savikontrolę atlieka gerokai dažniau.
