Seimas pasisako už LRT finansinį auditą

Už tokį Seimo nutarimo projektą po pateikimo balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 15, susilaikė 16 politikų.

Tiesa, liberalas Eugenijus Gentvilas klausimą iš viso siūlė išbraukti iš darbotvarkės, nes esą Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimo kišimasis į nacionalinio transliuotojo veiklą yra antikonstitucinis. Tačiau projekto, kurį savo parašais iš viso parėmė 71 parlamentaras, autorius „Nemuno Aušros" lyderis Remigijus Žemaitaitis, atkirto, esą Konstitucinis Teismas išaiškino ne tai. Jis išaiškino, kad antikonstitucinis kišimasis į LRT veiklą būtų tuo atveju, jei Seimas pats imtųsi parlamentinių tyrimų, o ne kreiptųsi į Valstybės kontrolę.

„Jus ir konservatorius LRT myli, daugiau eterio duoda, bet mums tai neįdomu", - pasišaipė R.Žemaitaitis. Jis dar pridūrė, kad pernai konservatorių ir liberalų iniciatyva įteisintas akcizų didinimas kelis metus iš eilės, o LRT finansavimas priklauso nuo valstybės biudžeto pajamų iš akcizų. Todėl greitai jis gali perkopti 100 mln. eurų ribą. Dėl šios priežasties, anot R.Žemaitaičio, reikia išsiaiškinti, ar tie pinigai panaudojami tinkamai, o gal dalį jų galima skirti šalies gynybai.

Tiesa, vakar Seimui projektą pristatė ne jis, o socialdemokratė Roma Janušonienė. Pasak jos, Valstybės kontrolė turėtų atlikti LRT 2021-2024 metų veiklos auditą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Audito reikia, nes LRT finansavimas iš valstybės biudžeto gana ženkliai auga, šiemet visuomeninio transliuotojo biudžetas sudarys 79,6 mln. eurų, 2026 metais - 87,8 mln. eurų, 2027 metais - jau 97,2 mln. eurų. Be to, būtina įvertinti, „kaip šios įstaigos veikloje laikomasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo bei kitų VšĮ „Lietuvos radijas ir televizija" veiklos principų".

„Nemuno Aušros" frakcijos narys Artūras Skardžius pasidomėjo pranešėjos nuomonės, ar dabar, kai taip reikia pinigų gynybai, nėra puota maro metu, kai LRT sau statosi naują būstinę už 84 mln. eurų.

„Mano asmenine nuomone, šiuo metu, kai valstybėje yra svarbesnių prioritetinių klausimų, statybinius klausimus galima atidėti geresniems laikotarpiams", - pritarė R.Janušonienė.

Užvakar „Vakaro žinios" paskelbė, kad LRT gauna šimtus tūkstančių eurų ir iš JAV vyriausybės, todėl „aušrietis" Aidas Gedvilas pasidomėjo, ar auditoriai domėsis ir šiuo faktu. Anot R.Janušonienės, Valstybės kontrolė turėtų įvertinti visas LRT pajamas bei išlaidas, jų efektyvumą.

„Valstietis" Valius Ąžuolas įspėjo, kad už tokias iniciatyvas LRT politikus gali apipilti purvais, pradėti žurnalistinius „tyrimus", tačiau socialdemokratė atsakė, kad nieko nebijo, nes neturi ką slėpti. Anot jos, LRT neturėtų bijoti audito, nes galbūt jis kaip tik nustatys, jog nacionaliniam transliuotojui būtina netgi didinti finansavimą, jog galėtų efektyviau dirbti.

Tuo metu opozicijos atstovai audito iniciatyva piktinosi ir bandė ją „pritempti" iki politinio spaudimo LRT.

„Ar suvokiate, su kokia ugnimi žaidžiate, kad taip politikai grubiai, per jėgą Seime įbrukate Valstybės kontrolei atlikti LRT auditą? Ar suvokiate pasekmes?" - klausė liberalas Simonas Kairys.

„Kas bijo audito, tas turi ką nors slėpti. Auditas yra tam, kad pažiūrėtume, ar efektyviai naudojamos valstybės lėšos", - kartojo R.Janušonienė, pridurdama, kad ne politiškumas bus vertinamas, o kaip efektyviai naudojamos biudžeto lėšos".

Konservatorė Ingrida Šimonytė klausė, kodėl pasirinktas būtent 2021-2024 metų laikotarpis - kai šalį valdė konservatoriai su koalicijos partneriais.

„Ar šis laikotarpis buvo specifiškai neefektyvus, specifiškai politiškai ne neutralus?" - smalsavo ji.

„Valstybės kontrolė paprastai pati nusprendžia, ką audituos, susidaro išankstinį planą, kur reikia Valstybės kontrolės dėmesio ir kur valstybėje kyla didžiausios rizikos. Tai, kad politikai imtųsi pavedinėti arba „užsakinėti" auditus, yra itin retas atvejis", - pridūrė konservatorė Daiva Ulbinaitė.

„Kai pavedate Valstybės kontrolei, kuri yra nepriklausoma, atlikti auditą, mano klausimas yra toks, kuris gali būti ir konstituciškai keliamas - ar ši iniciatyva nėra spaudimas nepriklausomai Valstybės kontrolei?" - antrino ir liberalas Eugenijus Gentvilas.

Savo ruožtu R.Žemaitaitis tikino, kad finansinis visuomeninio transliuotojo auditas yra būtinas.

„Kai pamatysime, kokios prodiuserinės kompanijos šiandien dienai gauna užsakymus, ir matysime, kokios pinigų sumos vaikšto, gal išvis LRT nereikės tokio pastato, užteks vieno kambario buto, pastatyti direktorių ir samdyti papildomas paslaugas, - posėdžio metu kalbėjo „Nemuno Aušros" pirmininkas. - Todėl kviečiu, kad kuo greičiau Valstybės kontrolė atliktų LRT finansinį auditą - kaip pinigai naudojami, kaip iš tikrųjų vystomi viešieji pirkimai, kokios įmonės laimi. Lietuvos gyventojai tai turi žinoti."