1 nuotr.Seimas nepritarė siūlymui įstatyme nustatyti aiškius kriterijus, kada šalia kelio ar po keliu galima tiesti inžinerinius koridorius, kurie susiję su atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba.
Seimo nariui liberalui Andriui Bagdonui nepavyko įtikinti kolegų, kad įstatymo projektas padėtų paskatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką.
„Europos Komisijos (EK) rekomendacija nurodo, kad leidimų išdavimo procedūros atsinaujinančios energetikos projektams yra per daug sudėtingos ir ilgos. Tai kliudo greitai įgyvendinti būtinus pokyčius ir didina projektų kaštus. Tikslas – šias procedūras supaprastinti ir sutrumpinti. (...) Siūlome nustatyti aiškius kriterijus, kada ir kaip galima tiesti inžinerinius koridorius šalia kelio ar po juo. Taip pat siekiame užtikrinti, kad leidimų gavimo laikas būtų ženkliai sutrumpintas, o valstybės žemė būtų naudojama racionaliai“, – pavasario sesijoje pateikdamas įstatymo pataisas iš Seimo tribūnos sakė A. Bagdonas.
Jo nuomone, pasiūlytas projektas paskatintų investicijas į atsinaujinančią energetiką.
„Pavyzdžiui, siekiant gauti leidimą vėjo jėgainei įrengti, būtina atlikti nemažai derinimų su daugeliu institucijų. Šis įstatymo pakeitimas bent iš dalies palengvintų šių projektų įgyvendinimą. Tikimės, kad jį priėmus leidimų išdavimo trukmė sutrumpėtų, kaip ir numato Europos Sąjungos (ES) rekomendacijos. Šis įstatymas yra svarbus žingsnis mūsų šaliai siekiant energetinės nepriklausomybės ir tvarumo“, – sakė A. Bagdonas.
Kritikuodamas projektą, Seimo narys „valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad juo kėsinamasi į privačią nuosavybę.
„Dabar net iš savivaldybės norite atimti teisę tartis, kokiomis sąlygomis, kas bus klojama, kaip daroma? Gal tada išvis iš savininko atimkime visas konstitucines teises ir pasakykite vėjo jėgainininkams, kad ko jie nori, turite viską leisti ir duoti. Kodėl tokiu keliu einate? Tai yra privatus verslas. Čia ne geležinkelių tiesimas, ne kažkokių valstybinių strateginių objektų tiesimas, – tai yra privataus verslo santykiai su savininkais: kelio savininku – savivaldybe, žemės savininku – žmogumi. Kodėl jūs atimate teises iš savininkų?“, – klausė V. Ąžuolas.
Pasak A. Bagdono, visų pirma kalbama apie valstybinės reikšmės kelius, o ne apie žemes.
„Tie keliai valstybiniai, nėra kalbama apie jokią privačią nuosavybę. Yra kalbama, kad šalia kelio, arba po keliu, nepažeidžiant tiek viršutinės, tiek apatinės dangos, galėtų būti tiesiami vėjo jėgainėms kabeliai. Jeigu prioritetas Lietuvoje yra ir keliai, ir atsinaujinanti energetika, vienas kitam čia netrukdo. Apie jokią privačią nuosavybę ar pasikėsinimą į privačią nuosavybę kalbos nėra“, – sakė A. Bagdonas.
Seimo narys Viktoras Pranckietis pridūrė, kad įstatymo projektas skirtas biurokratijos mažinimui.
„Būtų aiškus juridinis pagrindas, kad, norint po keliu pakišti kabelį, reikia jį paimti ir pakišti. Ir su vienu parašu“, – sakė V. Pranckietis.
A. Bagdono pateiktos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos numato, kad kelio savininkas ar valdytojas visais atvejais pritaria projektui ar numatomai veiklai kelio apsaugos zonoje ar kertant kelią, jeigu požeminių inžinerinių komunikacijų (koridorių) tiesimas tiesiogiai susijęs su didesnės kaip 50 MW galios atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba bei eksploatacija, o planuojami veiksmai atliekami nepažeidžiant kelio dangos ir struktūros.
Pavasario sesijoje Seimas po pateikimo projektui nepritarė. Už jį balsavo 18 Seimo narių, prieš – 6, susilaikė 50. Tačiau įstatymo pataisos dar turi šansų Seime, nes jos grąžintos iniciatoriui tobulinti.
