1 nuotr.Grupė parlamentarų susivokė, kad neįmanoma bus įgyvendinti Švietimo įstatymo pataisų, kurios įsigalioja rugsėjo 1-ąją ir kurias tas pats Seimas patvirtino. Todėl absurdą panaikinti ir ištaisyti klaidą siūloma skubos tvarka - per pratęstą plenarinę pavasario sesiją.
Nuo rugsėjo 1 d. įsigalioja pataisa, kuria nustatyta: ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas. O ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo (ne gali vykdyti, o vykdo) daugiau kaip vienas mokytojas.
Nustatant tokį teisinį reguliavimą buvo siekiama užtikrinti kokybiškas ir saugias ugdymosi sąlygas visiems mokiniams, skiriant pakankamai dėmesio tiek specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems, tiek ir kitiems mokiniams.
„Nustačius reikalavimą, kad ugdymo procesą, kuriame dalyvauja didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, turi vykdyti daugiau nei vienas mokytojas, dar labiau išdidins mokytojų poreikį ir pagilins jau dabar egzistuojančią mokytojų trūkumo problemą", - teigia projekto iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė, kurios iniciatyvą parašais parėmė dar keli parlamentarai.
Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliosiantis Švietimo įstatymo pakeitimas nesudaro galimybių mokykloms, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes vietoje, pasirinkti galimus ugdymo proceso organizavimo būdus, ir vienu metu kartu su mokytoju jį vykdyti pasitelkiant švietimo pagalbą teikiančius asmenis.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo 2023-2024 m. m. pradėjo vykdyti mokinių įvairovei atvirų klasių projektą. Šio projekto metu 57 mokyklose įsteigtos 103 mokinių įvairovei atviros klasės, kuriose mokytojui padeda antrasis mokytojas arba specialusis pedagogas ir mokytojo padėjėjas, dirbantis su visa klase. Projekto vykdymo patirtis aiškiai demonstruoja, kad sėkmingus rezultatus galima pasiekti, kai klasėje su mokytoju kartu dirba švietimo pagalbą teikiantys asmenys, o ne būtinai antrasis mokytojas. Akivaizdu, kad daliai mokinių, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, yra daug prasmingesnė švietimo pagalbą teikiančio asmens pagalba negu antrojo mokytojo buvimas pamokoje.
Dabartinė Švietimo įstatymo formuluotė yra per daug nelanksti ir neleidžianti pasitelkti įvairių, konkrečių mokinių poreikius labiau atliepiančių specialistų vykdyti ugdymo procesą", - teigia D.Asanavičiūtė.
Todėl ji siūlo nustatyti, kad ugdymo procesą, kuriame dalyvauja specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, gali vykdyti (arba vykdo) arba vienas mokytojas, arba mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas.
Vakar šio klausimo ėmėsi į neeilinį posėdį susirinkęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Tiesa, kol kas jo nenagrinėjo iš esmės, tik paskyrė išvadų rengėjus ir nusprendė, kad reikia sukviesti specialistus bei surengti klausymus. Skubiai, ne vėliau nei pirmadienį, nes po to dar reikės surengti ir komiteto posėdį šio klausimo svarstymui bei priimti išvadą, kuri bus teikiama Seimui. O šis sesiją pratęsė tik iki liepos 18 d. Jei iki to laiko pataisa nebus priimta, geriausiu atveju tai bus galima padaryti po Seimo atostogų, kurios baigsis rugsėjo 10 d. Reiškia, mokslo metų pradžia dėl naujai įsigaliosiančių įstatymo reikalavimų būtų chaotiška.
Komiteto narė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė taip pat akcentavo, jog D.Asanavičiūtės iniciatyvai būtina pritarti. Pasak eksministrės, reikalavimas, kad su specialiųjų poreikių mokiniais dirbtų būtinai du mokytojai dalykininkai, yra nelogiškas, nes jei mokykla neturės reikiamo dalykininkų skaičiaus, tai iš viso toje klasėje dirbs tik vienas mokytojas. O esą kuo puikiausiai galima pasitelkti psichologus, mokytojo padėjėjus, logopedus, socialinius pedagogus ir t.t.
