Seimas svarstys, ar gerai dirbančius gydymo įstaigų vadovus leisti be konkurso skirti antrai kadencijai

Šią savaitę tai numatančias Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojos Jurgitos Šukevičienės pateiktas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 89 parlamentarai, prieš buvo 2, susilaikė 25. Siūlymą peržiūrėti gydymo įstaigų vadovų skyrimo antrai kadencijai tvarką svarstys Sveikatos reikalų komitetas, o balandžio 15 d. ši iniciatyva vėl atsiras Seimo salėje. 

Projektu siūloma įtvirtinti, kad pasibaigus pirmajai 5 metų kadencijai sveikatos priežiūros įstaigos vadovas antrai kadencijai galėtų būti skiriamas be konkurso, jeigu kiekvienais pirmosios kadencijos metais jo vadovaujama viešoji įstaiga pasiekė privalomus rodiklius. Sprendimas dėl įstaigos vadovo skyrimo antrai 5 metų kadencijai turėtų būti priimtas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki vadovo kadencijos pabaigos.

Priėmus įstatymo pataisas, anot J. Šukevičienės, gerai dirbantys įstaigų vadovai galės nuosekliai siekti užsibrėžtų ilgalaikių tikslų.

„Privalome išlaikyti ir skatinti gabius vadovus, o ne kelti jiems stresą. Sveikatos sistema šiandien susiduria su didžiuliais iššūkiais. Trūksta gydytojų, specialistų, gabių vadovų paklausa – didelė. Vadovaujant įstaigai reikia daug įdirbio, kol įgyvendinami reikšmingi pokyčiai. Tęstinumo ir stabilumo požiūriu dabartinė tvarka kelia daug abejonių. Geriems vadovams reikia suteikti galimybę tęsti darbus“, – įsitikinusi parlamentarė J. Šukevičienės.

Ji pastebėjo, kad geras vadovas, baigęs kadenciją, galbūt ir nesiryš, ir nenorės antrą kartą dalyvauti konkurse. 

„Supaprastinti tvarką dėl antros kadencijos būtų tikrai logiška, nes rengiant konkursus nėra daug kandidatų, kurie norėtų, būtų pasiruošę arba galėtų vadovauti gydymo įstaigoms. Ypač tai yra aktualu regionų, rajonų ligoninėms“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė J. Šukevičienė. 

Antros kadencijos supaprastinimas, parlamentarės nuomone, užtikrintų didesnį stabilumą ir taip pat eliminuotų grėsmę, kad, „galbūt pasikeitus politinei vadovybei, vadovui vėl teks kasmet įrodinėti savo tinkamumą“. 

„Kita vertus, jei esamas vadovas nėra labai kompetentingas arba gabus ir jis net nesiekia arba nepasiekia įstaigos tikslų, tai joks meras arba sveikatos apsaugos ministras jo neįvertins teigiamai ir nesiūlys antros kadencijos be konkurso“, – Seimo salėje pastebėjo J. Šukevičienė. 

Pasak jos, kitoms įstaigoms – pavyzdžiui, kultūros ar švietimo – leidžiama be konkurso skirti vadovą dar vienai kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Tokią pat tvarką socialdemokratai siūlo taikyti ir sveikatos priežiūros įstaigoms.

Jei Seimas pritartų, būtų suvienodintos visų viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų galimybės tęsti darbą. 

„Labai svarbu suvienodinti visų įstaigų vadovų darbo sąlygas tose srityse, kur atsakinga valstybė“, – palaikydama projektą sakė socialdemokratė Jūratė Zailskienė. 

Seimo opozicija: tai pavojingas kelias

Tuo metu Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Daiva Ulbinaitė mano, kad yra siūlomas pavojingas kelias. 

„Prisiminkite, kaip sunkiai buvo priimti sprendimai, kurie turėjo užbaigti tą amžinų gydymo įstaigų vadovų erą, amžinų vadovų ligoninėse, poliklinikose erą. Tai buvo pagrindinis sveikatos sistemos stabdys, viena iš sistemos neskaidrumo priežasčių. Kol Seime atsirado politinės valios, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovai į darbą būtų priimami viešojo konkurso būdu ir kad būtų apribotos kadencijos, tai kelios Seimo kadencijos prie to dirbo. Dabar jūs lengva ranka siūlote atsisakyti konkurso po penkerių metų kadencijos, jeigu dirbo gerai. Bet jeigu dirbo gerai, jis laimės konkursą. Man atrodo, kad tai yra pavojingas kelias, – svarstė D. Ulbinaitė. 

Skeptiška dėl socialdemokratų iniciatyvos buvo ir TS-LKD frakcijos narė Jurgita Sejonienė.

„Šis pakeitimas gali sukurti precedentą, kuris gali būti naudojamas kaip pagrindas ateityje siūlyti dar didesnį lankstumą, pavyzdžiui, leidžiant skirti vadovą be konkurso ir trečiajai kadencijai, jei jis atitiks tam tikrus kriterijus. Jei antrai kadencijai jau nebereikės konkurso, tai gali lemti diskusijas, kodėl po dviejų kadencijų vadovas negalėtų likti ir ilgiau, jei jo veikla tokia efektyvi. Tokia logika gali būti palaipsniui išplečiama iki visiško kadencijų apribojimo atsisakymo, grįžimo prie neribotų kadencijų sistemos, kuri, beje, buvo panaikinta siekiant skaidresnės ir dinamiškesnės sveikatos priežiūros įstaigų vadybos“, – perspėjo J. Sejonienė. 

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Galimybė  pratęsti kadenciją be konkurso įstatyme nėra numatyta.