Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitetas apsisprendė inicijuoti įstatymo pataisą, kuri įpareigotų Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) viešinti informaciją apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Ūkininkai baiminasi, kad ribotas informacijos prieinamumas atveria duris neskaidriems sandoriams.
Pasak Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, anksčiau parduodant sklypą besiribojančių sklypų savininkai buvo informuojami raštu, bet tvarka buvo pakeista.
„Anksčiau buvo bent kaimynai informuojami raštu, kad bus parduodamas toks ir toks žemės sklypas. Dabar ta informacija kažkodėl išnyko ir kaip man buvo paaiškinta, todėl, kad nuo sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas kuris to nereikalauja“, – šią savaitę posėdžio metu kalbėjo V. Pranckietis.
„Įstatymo pakeitimai padarė sąlygas tokias, kokios dabar yra. Žemė iš po nosies yra perkama kažkieno tai tikslu, ateityje ją brangiai pernuomoti arba perparduoti: ta informacija pasidarė riboto pasiekiamumo“, – pridūrė jis.
Ūkininkas Petras Jelinskas iš Ignalinos r. teigė, kad nebelikus būtinybės informuoti besiribojančių sklypų savininkus, atsiranda apsimestinių sandorių, kuriais mėginama vengti mokesčių.
„Taip bandoma paslėpti netgi mokesčius nuo valstybės, nes apsimestinių sandorių, kurių negali identifikuoti, negali nei apskųst kam nors, nei konkuruoti dėl pasiūlytos kainos“, – pasakojo jis.
Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministro patarėjas Saulius Mocevičius sutiko, kad reikia koreguoti įstatymą ir grąžinti buvusias informavimo procedūras. Jis priminė, kad nustatant NŽT rinkliavų dydį skaičiuota, jog bus įtrauktas ir žemės sklypų savininkų informavimas.
„Analogas yra su miškų ūkio paskirties žemės sklypais. Norint parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT informuoja besiribojančių miškų savininkus ir jie įgyja teisę gauti tokią informaciją. (...) Manome, kad reikia grįžti, pakoreguoti šį įstatymą ir grąžinti informavimo procedūras“, – teigė S. Mocevičius.
Aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė priminė, kad įstatymas buvo pakeistas 2023 m. viduryje siekiant stabdyti ir spręsti ūkių stambėjimo problemas. Atsisakius besiribojančių sklypų savininkų pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kartu atsisakyta ir jų informavimo apie parduodamus sklypus.
„Atitinkamai atsisakius pirmenybės teisės besiribojančių sklypų savininkams įsigyti žemę, išnyko ir informacijos viešinimo pareiga. Jei būtų priimti kitokie sprendimai ir tikslai yra pasikeitę, neprieštaraujame ir bendradarbiausime susiderindami nuostatas“, – teigė G. Ričkutė.
Viceministrės teigimu, įstatymo pakeitimai nėra būtini, norint pasiekti maksimaliai platų informacijos viešinimą.
„Manau, kad ir be įstatymų pakeitimų galima užtikrinti informacijos viešinimą, susiderinant ir atsiklausius asmenų, ar jie neprieštarauja, kad nuasmeninta informacija būtų skelbiama NŽT tinklalapyje“, – pasiūlė ji.
Posėdyje sutarta, kad įstatymo pataisas parengs Žemės ūkio ministerija, kuri pateiks jas Kaimo reikalų komitetui, suderinusi su Aplinkos ministerija.