Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė parlamentaro Justo Džiugelio siūlymą kriminalizuoti nelegalius azartinius lošimus, nes jau šiuo metu neteisėtas vertimasis bet kokia komercine veikla užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
„Galiojančiame Baudžiamajame kodekse (BK) yra kriminalizuotas neteisėtas vertimasis bet kokios rūšies komercine veikla, įskaitant ir azartinius lošimus. (…) Priėmus siūlomą reglamentavimą, būtų sunku atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės atsakomybės, į teisėkūrą būtų įnešta painiavos, kiltų praktinio taikymo problema”, – komiteto posėdyje sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Irena Haase.
Trečiadienį už tai, kad būtų atmestos parlamentaro J. Džiugelio inicijuotos Baudžiamojo kodekso pataisos dėl nelegalių azartinių lošimų kriminalizavimo, balsavo 6 komiteto nariai, 3 susilaikė.
Komiteto posėdyje dalyvavęs projekto autorius J. Džiugelis prašė pertraukos, per kurią žadėjo dar patobulinti projektą.
„Neteisėtų azartinių lošimų rinka, ekspertų vertinimu, sudaro apie 20 proc. azartinių lošimų rinkos, apyvarta siekia apie 50 mln. eurų. Lietuva, neužkardžiusi nelegalios azartinių lošimų rinkos, praranda apie 20 mln. mokesčių. Buvau nustebęs Vyriausybės išvada, kurioje sakoma, kad tai smulkus nusikaltimas ir neverta tokios ūkinės veiklos kriminalizuoti. Mano pataisos tobulintinos, todėl kviečiu komitetą neuždaryti šio klausimo“, – sakė J. Džiugelis.
Seimo Teisės departamentas, įvertinęs jo iniciatyvą, pastebi, kad atsakomybė už tuos pačius veiksmus, t. y. už azartinių lošimų organizavimą neturint tam reikalingos licencijos, nustatyta ir Administracinių nusižengimų kodekse.
Seimo teisininkų nuomone, svarstytina, ar pats siūlymas dalyvauti azartiniuose lošimuose galėtų būti toks pavojingas, kad užtrauktų pačią griežčiausią atsakomybę, ar šiuo metu taikoma administracinė atsakomybė už tokius veiksmus nėra pakankama ir efektyvi priemonė.
Nustačius, jog asmuo užsiiminėjo komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos tokiai veiklai, kai licencija yra būtina, baudžiamoji atsakomybė, anot Seimo teisininkų, atsiranda tik tada, kai nustatoma, jog šia veikla užsiimama versliškai arba stambiu mastu.
„Nenustačius nei stambaus masto, nei versliškumo tokie asmens veiksmai kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas Administracinių nusižengimų kodekse“, – pažymi Seimo Teisės departamentas.
Seimo teisininkai akcentuoja, kad baudžiamoji atsakomybė yra priemonė, taikoma tik kraštutiniais atvejais, kai vertybių neįmanoma apginti kitomis teisinėmis priemonės, pavyzdžiui, pritaikius administracinę ar civilinę atsakomybę.
ELTA primena, kad pernai gruodžio 21 d. Seimas po pateikimo pritarė Baudžiamojo kodekso papildymo projektui, siūlančiam kriminalizuoti nelegalių azartinių lošimų organizavimą.
Jeigu Seimas pritartų, Baudžiamasis kodeksas būtų papildytas straipsniu „neteisėtas vertimasis azartinių lošimų veikla“. Už tai siūloma bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“. Už tokias veikas atsakytų ir juridinis asmuo.
Projektą pateikimo stadijoje palaikė 44 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 10.