Seimo komitetas siūlo jaunuolius karinei tarnybai šaukti iš karto po mokyklos

Siūlomos pataisos numato, kad mokyklą pabaigę abiturientai būtų privalomai šaukiami atlikti karinės tarnybos dar prieš įstojant į aukštąsias mokyklas. Išimtis būtų taikoma tik itin aukštus pasiekimus tiems iš valstybinių matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei trečio pasirinkto egzamino gavusiems moksleiviams. Visgi, net ir šiems moksleiviams tarnyba būtų atidedama tik vieneriems metams.

Išimtis atidėti tarnybą galėtų būti taikoma ir muzikantams bei šokėjams, patenkantiems į scenos meno pripažintas institucijas, bei sportininkams, priklausantiems valstybinėms sporto federacijoms ar esantiems nacionalinių rinktinių nariais.

Seimui pritarus tokiam siūlymui, moksleiviai jau nuo 16 metų būtų įtraukti į šaukimo registrą. Tokiu būdu jie būtų informuojami dėl sveikatos patikros, kuri būtų atliekama 17 metų sulaukusiems jaunuoliams.

Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas taip pat pridūrė, kad tarnybą atlikusiems jaunuoliams būtų pridedamas papildomas balas stojant į aukštąsias mokyklas.

Parengtoje išvadoje siūloma nesikišti į studijų procesą ir nešaukti šiuo metu aukštosiose mokyklose besimokančių studentų. Visgi, A. Žukauskas akcentavo, kad jiems išliktų galimybė savanoriškai rinktis alternatyvius tarnybos būdus. Jis taip pat siūlo Mokslo ir studijų įstatymą papildyti punktu, numatančiu teisę pasiimti akademines atostogas dėl privalomosios karo tarnybos tiems studentams, kurie norėtų tarnauti visus 9 mėnesius.

Svarstymo metu kilo klausimų

Visgi, su Švietimo ir mokslo komiteto siūlomais pakeitimais nesutiko reformos iniciatoriai – Krašto apsaugos ministerija. Viceministras Žilvinas Tomkus tikino, kad pradinė idėja buvo mažinti išimtis, leidžiančias išvengti karinės prievolės. Pasak jo, komiteto siūlomi pakeitimai šios problemos nesprendžia.

„Išeities taškas visada buvo apie valstybės gynybą ir konstitucinę pareigą, kurią turi kiekvienas Lietuvos pilietis. Sutinku su pirmininku dėl meno ir mokslo, tačiau matome Ukrainą ir situacija yra tokia, kad jeigu visuomenė nebus pasirengusi ir susitelkusi atgrasinti priešininko, tuomet visi klausimai dėl sporto ir meno pasiekimų tampa antraeiliai kalbant apie valstybės išlikimą“, – posėdžio metu kalbėjo Ž. Tomkus.

Komiteto poziciją gindamas A. Žukauskas patikino, kad dėl siūlomų pakeitimų kalbėta ir su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu. Be to, pasak jo, pataisos rengtos remiantis gerosiomis užsienio valstybių patirtimis.

„Mes padarėme nedideles išimtis. Labai gabūs žmonės ir yra tai, ką reikėtų ginti šioje valstybėje. XXI amžiuje valstybė nėra tik teritorija, turime ginti ir savo intelektinį turtą“, – sakė jis.

Komiteto pirmininkas patikino, kad jaunuoliai apie šaukimą sužinotų dar besimokydami mokyklose. Todėl, pasak jo, tai neleistų jiems stoti į aukštąsias mokyklas dar iki karinės tarnybos atlikimo.

Po svarstymo Švietimo ir mokslo komitete įstatymo projektas kelsis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), kurie apibendrintas siūlymų išvadas pateiks Seimui.

Praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.

Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą.

Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo.

Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir į aukštąsias mokyklas ar kolegijas stojantieji. Visgi, studentai galėtų pasirinkti, ar atlikti tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, ar savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.