Seimo komiteto verdiktas – iniciatyva statyti miškuose vasarnamius prieštarauja Konstitucijai

Tai nutarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), pritaręs Teisės departamento išvadai. Už tokį sprendimą trečiadienį balsavo 8 komiteto nariai, 1 susilaikė. 

Parlamentarai sutinka su teisininkų nuomone, kad vasarnamių statyba miškuose neprisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo.

Teisės departamentas savo išvadoje pažymi, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui, nes reikalavimai laikinųjų poilsinių statinių statybai nėra aiškūs, tikslūs ir suprantami. Anot Seimo teisininkų, jie vertintini kaip nepakankami miškui, kuris yra vienas pagrindinių gamtos turtų, išsaugojimui, nėra paisoma konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo.

„Laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) statyba miško žemėje sukurtų prielaidas stichiškam (nekontroliuojamam) miškų užstatymui, nes neaišku kokį kiekį ir kokių statinių būtų galima statyti viename miško žemės sklype, nėra siūloma nustatyti reikalavimų statinių aukščiui ir tūriui; tai apribotų visuomenės prieinamumą prie miško“, – savo išvadoje pažymi Teisės departamentas.

Komiteto posėdyje dalyvavusi Teisės  departamento atstovė pastebėjo, kad sąvoka „laikinasis poilsinis statinys“ ar vasarnamis nėra apibrėžta nei projekte, nei Miškų įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme.

Seimo teisininkams neaišku, ar vasarnamių naudojimui būtų tiesiami inžineriniai tinklai (pavyzdžiui, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, elektros perdavimo, elektroninių ryšių tinklai ir pan.) ir įrengiami privažiavimo keliai. 

Įvertinę „Nemuno aušros“ frakcijos narių iniciatyvą, teisininkai taip pat pastebi, kad projekte nėra siūloma nustatyti, kiek laikinųjų poilsinių statinių gali būti pastatyta viename miško žemės sklype. 

Jie pasigedo argumentų, kodėl siūloma leisti statyti vasarnamius būtent IV grupės ūkiniuose miškuose. Teisės departamentui neaišku, kokiais argumentais remiantis miško žemėje siūloma leisti statyti ne didesnius nei 24 kvadratinių metrų, o ne kito bendrojo ploto laikinuosius poilsinius statinius. 

Nors vasarnamių miškuose iniciatoriai akcentuoja, kad tokie statiniai negalėtų būti naudojami kaip nuolatinė gyvenamoji vieta, Seimo teisininkams nėra aišku, kaip būtų užtikrinta kontrolė. 

Projektą vertina kaip didžiausią šios Seimo kadencijos gėdą

Seimo narė Agnė Širinskienė neabejoja, kad jautrią miškų temą liečiančios įstatymo pataisos aiškiai prieštarauja Konstitucijai. Ji pažymėjo, kad prieš rinkimus tokių įsipareigojimų nebuvo.

„Manau, kad tikrai šis įstatymas – šios Seimo kadencijos didžiausia gėda“, – komiteto posėdyje sakė ji. 

Parlamentarės nuomone, įstatyme turi būti numatytos pagrindinės ūkinės veiklos sąlygos, nes priešingu atveju gali atsirasti erdvės piktnaudžiavimui.

„Gali būti, kad poįstatyminiame reguliavime bus pradėta piktnaudžiauti pirmine iniciatorių intencija vien dėl to, kad būtinos sąlygos nėra parašytos įstatyme“, – sakė A. Širinskienė. 

Prieštaravimą Konstitucijai įžvelgė ir parlamentaras Ignas Vėgėlė. Anot jo, idėjos gali būti labai geros, bet nėra nustatyta būtinųjų statybos sąlygų. 

„Akivaizdžiai nėra nuostatų, kurias būtina nustatyti tam, kad tenkinti Konstitucinio teismo (KT) reguliavimą. Projekte nenustatyta kiek, kokiame plote gali būti pastatyta tokių namelių“, – sakė I. Vėgėlė. 

Parlamentaras svarstė tokią teoriškai galimą situaciją, kai miške gali atsirasti pvz. 200-300 namelių ir tai būtų didžiuliai poilsiniai parkai miško teritorijoje. 

R. Šukys: saugiklių yra pakankamai 

„Nemuno aušros“ frakcijai atstovaujantis parlamentaras Raimondas Šukys komiteto kolegoms tvirtino, kad asmeniškai yra prieš tokias vasarnamių statybas miškuose, tačiau projektas, jo nuomone, neprieštarauja  Konstitucijai.

„Neįžvelgiu prieštaravimo Konstitucijai. (…) Saugiklių šiame etape yra daugiau negu pakankamai. Aš prieš tokias statybas, bet ne dėl prieštaravimo Konstitucijai“, – sakė Seimo vicepirmininkas R. Šukys. 

Jo teigimu, pasiūlyti saugikliai yra – pavyzdžiui, savivaldybės leidimas ar tai, jog poilsiniai statiniai negali būti nuolatinė gyvenamoji vieta, jų net negalima būtų pritaikyti tokiai paskirčiai. Tuo metu, nuotekų tvarkymas, lauko tualetas – R. Šukio nuomone, ne šito įstatymo, o kitų teisės aktų klausimai. 

ELTA primena, kad šių metų kovo mėnesį „Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas kartu su kitais šios frakcijos nariais įregistravo Miškų įstatymo pataisas, siūlančias leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius vasarnamius.