1 nuotr.Šią savaitę posėdžiavęs Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) Vidaus reikalų ministerijai (VRM) siūlo peržiūrėti šiuo metu galiojančią leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo užsieniečiams tvarką. Komitetui nerimą kelia Migracijos departamento praktika, pagal kurią nepriimami prašymai pratęsti leidimus Ukrainos piliečiams, neturintiems biometrinių pasų.
Kiek anksčiau Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) informavo komitetą, kad pastaruoju metu vis daugiau laikinosios apsaugos gavėjų iš Ukrainos kreipiasi į organizaciją teisinės konsultacijos ir pagalbos. Pasak LRK, Migracijos departamente nepriimami prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu, tokį sprendimą motyvuojant galiojančio Ukrainos piliečio biometrinio paso neturėjimu.
„Besikreipiantys asmenys teigė, kad dėl galiojančio biometrinio paso neturėjimo Migracijos departamentas atsisakydavo priimti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi arba tokio prašymo nagrinėjimas buvo sustabdomas „iki trūkstamų dokumentų pateikimo“, – rašoma ŽTK pranešime.
„Taip potencialiai sukuriama situacija, kai daugybė laikinosios apsaugos gavėjų, besinaudojančių laikinąja apsauga, liktų be galiojančių leidimų gyventi ir susidurtų su kliūtimis įgyvendinant jų turimas teises – formaliai jų buvimas Lietuvoje taptų neteisėtas, šiems asmenims grėstų leidimų dirbti praradimas, socialinės paramos ir paslaugų netekimas, o galiausiai grėstų ir sulaikymas dėl neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje“, – priduriama pranešime.
Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros biuro atstovo Lietuvoje Vladimiro Siniovo teigimu, su šia problema gali susiduri bent keli tūkstančiai Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių.
,,JT Pabėgėlių agentūros apklausos duomenimis, Lietuvoje yra apie 9 proc. žmonių, kurių šeimoje bent vienas asmuo neturi galiojančio kelionės dokumento. Lietuvoje yra apie 48 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių. Duomenys gali būti nevisiškai tikslūs, nes žmonės nuolat atvyksta ir išvyksta, bet kuriuo atveju kalbame apie kelis tūkstančius žmonių“ – pranešime cituojamas V. Siniovas.
Vis dėlto, Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Lucija Voišnis pažymi, jog keičiant šiuos leidimus, kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas individualiai. Anot jos, tais atvejais, kai pažeidžiami asmenys gali įrodyti, jog priklauso šiai grupei, iš jų kelionės dokumentų nereikalaujama.
Suinteresuotas institucijas išklausęs komitetas nusprendė siūlyti VRM įvertinti poreikį patikslinti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo užsieniečiams tvarkos aprašą, kad jis atitiktų laikinosios apsaugos suteikimą reglamentuojančių ES teisės aktus ir kad visiems Ukrainos piliečiams, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga, būtų išduodami leidimai gyventi visą apsaugos laiką, netaikant reikalavimo pateikti galiojantį kelionės dokumentą – biometrinį pasą.
Europos Sąjungai nusprendus pratęsti laikinąją apsaugą Ukrainos karo pabėgėliams, Migracijos departamentas nuo 2024 m. lapkričio mėnesio pradėjo tokių asmenų turimų skaitmeninių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje keitimą. Departamentas skelbė, kad šis procesas vyks lygiai taip pat, kaip ir pernai – nebus įvedama jokių pokyčių ar papildomų reikalavimų prašymų teikimui. Tačiau, kaip stebima praktikoje, keisdamas leidimus laikinai gyventi, departamentas reikalauja galiojančio kelionės dokumento.
Departamento duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko apie 95 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Šiuo metu jiems išduoti skaitmeniniai leidimai laikinai gyventi Lietuvoje galioja iki 2025 m. kovo 4 d.
