1 nuotr.Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis antradienį ketina pasiūlyti parlamentui 3 kartus – nuo 5 iki 15 tūkst. eurų – padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą.
Jei Seimas pritartų, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius galėtų būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15 tūkst. eurų.
Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų jau šių metų lapkričio 1 d.
Pasak R. Žemaitaičio, nors grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose. Savo iniciatyvą jis argumentuoja tuo, kad Lietuvoje finansinės institucijos nuolat susiduria su kibernetiniais iššūkiais, nėra pakankamai išvystytas jų klientų aptarnavimo tinklas.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikti grynaisiais pinigais, 2019 m. – 68 proc., 2016 m. – 75 proc.
R. Žemaitaičio inicijuotas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas parėmė jo frakcijos nariai, taip pat ir socialdemokratų, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai.
ELTA primena, kad praeitos kadencijos Seimas įstatymu uždraudė tiek įmonėms, tiek gyventojams atsiskaityti grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis 5 tūkst. eurų. Tokį savo sprendimą parlamentarai argumentavo siekiais efektyviau kovoti su šešėline ekonomika ir pagerinti biudžeto surinkimą.
