1 nuotr.Sovietmečiu statyti daugiabučiai vis dar sudaro didelę Lietuvos miestų dalį, tačiau šiandien daugelis jų neatitinka nei techninių reikalavimų, nei gyventojų poreikių. Ekspertai sutaria - tinkamai atnaujinus, šiuos pastatus galima ne tik prikelti naujam gyvenimui, bet ir pritaikyti šiuolaikinio miesto vizijai.
Lietuvoje stovi tūkstančiai daugiabučių, kurie sovietmečiu buvo statomi pagal bendrą standartą. Dauguma jų šiandien susiduria su panašiomis problemomis: prastėjanti techninė būklė, neefektyvus energijos vartojimas, nepatraukli aplinka. Tačiau, pasak architekto Džiugo Lukoševičiaus, sovietiniai rajonai nėra Lietuvos unikumas - šią problemą turi daugelis Europos šalių, tokių kaip Vokietija, Nyderlandai, Švedija.
„Šiuolaikiniai gyventojų lūkesčiai rodo aiškią kryptį - vis daugiau žmonių siekia gyventi arčiau miesto centro, kur verda gyvenimas: šalia namų veikia kavinės, kepyklėlės, mažos parduotuvėlės. Tai - gyva, aktyvi aplinka, kurios modernistiniai daugiabučių rajonai, deja, dažniausiai nesuteikia. Tuo pat metu daugelis nori ir savo nedidelio sodelio ar terasos, kur būtų galima išsinešti kepsninę, pasimėgauti asmenine erdve lauke. Tai atskleidžia dvilypį poreikį: miesto dinamiką derinti su privačiu komfortu", - pasakoja architektas.
Renovacijos metu namą galima atnaujinti visapusiškai
Kokybiškai atnaujinus sovietinius daugiabučius galima pratęsti jų eksploatacijos laikotarpį dar kelioms dešimtims metų, teigia Lietuvos statybų inžinierių sąjungos (LSIS) narys inžinierius Mantas Šakočius. Tačiau tam būtina ekspertinė analizė, kuri kiekvienu konkrečiu atveju leidžia priimti optimalų sprendimą. Anot inžinieriaus, ekspertai turėtų nustatyti, ar pastato konstrukcijos tvirtos, nėra didelių pažaidų, pamatų sėdimų, ir jam reikia tik naujesnių inžinerinių sistemų bei išorinio atnaujinimo.
„Dabar, priešingai nei prieš dešimtmetį, galima ne tik pagerinti energinį pastato efektyvumą bei sumažinti šildymo išlaidas, bet ir iš esmės padidinti gyvenimo patogumą bei pastato šiuolaikinį funkcionalumą - išplečiant ar įrengiant naujus balkonus, įrengiant dviračių saugyklas, elektromobilių įkrovimo stoteles ar saugias priedangas rūsiuose. Šios naujos valstybės finansuojamos renovacijos priemonės gali suteikti pastatui modernumo ir funkcionalumo, o gyventojams - daugiau komforto", - sako inžinierius.
M. Šakočiui pritaria ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė Jurgita Černeckienė. Anot ekspertės, jei pastato dydis ir planiniai sprendiniai atitinka gyventojų poreikius, o laikančiosios konstrukcijos yra nepažeistos ir namas buvo gerai prižiūrimas, arba jei galima rekonstrukcija, kurią atlikus jis atitiks žmonių lūkesčius, renovuoti yra racionaliau.
„Sudėtinga pasakyti, ką turi naujos statybos gyvenamieji namai, ko negalima būtų pasiekti atliekant senų daugiabučių renovaciją", - tvirtina J. Černeckienė. Jos nuomone, atnaujinti pastatai toliau sėkmingai gali atlaikyti apkrovas, išorinį aplinkos poveikį, tampa pakankamai ilgaamžiai ir saugūs.
Architektas Džiugas Lukoševičius priduria, kad ruošiantis renovacijai reikėtų žvelgti ir į platesnį miesto vaizdą - nepamiršti kitų mišraus miesto funkcijų: kultūrinės, viešosios paskirties, komercinės.
„Vieno laikmečio statyba visame rajone kuria izoliuotumą nuo likusio miesto bei sudaro sąlygas socialinei atskirčiai didėti. Tokiose vietose būtina sukurti sąlygas atsirasti kavinukei „ant kampo", smulkiajam verslui, pėsčiųjų erdvėms. Šie dalykai tampa aiškiais traukos objektais - tai skatina ilgalaikį rajono gyvavimą. Taigi, idealiu atveju, reikėtų pagalvoti, kaip renovacija gali išspręsti ir gyventojų diversifikacijos, ir mišrios miesto paskirties problemas. Reikėtų atsakyti į pagrindinį klausimą: koks yra šiandienos miesto idealas", - teigia architektas.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Užsakymo numeris 106
