Šiaulių ligoninė atsakė dėl medikės savižudybės – teismas skyrė sumokėti 70 tūkst. eurų

Tragediją siejo su mobingu

Šiaulių apylinkės teismas pirmadienį pranešė, kad visiškai tenkino savo dukrą ir seserį praradusių keturių žmonių civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Respublikinė Šiaulių ligoninė ieškovams turi sumokėti 70 tūkst. eurų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo sprendimo visiško įvykdymo.

Be to, priteistos 6 800 eurų išlaidos advokato pagalbai sumokėti. Sprendimas dar gali būti skundžiamas.

Kaip rašė „Vakaro žinios", Šiaulių ligoninės 36 metų anesteziologės reanimatologės savižudybė 2021 m. gegužę sukėlė didžiulį atgarsį. Moters artimieji viešai teigė, kad jos mirtis yra susijusi su darbe patirtu mobingu - psichologiniu smurtu.

Tvirtinta, kad medikė rinko informaciją ir apie įstaigoje patiriamą mobingą, ir apie gydymo paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, ji buvo įsitikinusi, kad pacientai sudėtingoms operacijoms būdavo nukreipti licencijų tam neturintiems medikams dėl to, kad būtų išlaikytas insulto klasteris įstaigoje.

Šioje ligoninėje moteris dirbo nuo 2014 m., o 2021 m. balandžio 30 d. gydymo įstaigos vadovas ją atleido iš darbo. Darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojos kaltės už šiurkštų pareigų pažeidimą. 2021 m. spalį Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisija šį atleidimą pripažino neteisėtu.

Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos komisija nurodė, kad tuometinis ligoninės vadovas Remigijus Mažeika neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis, toleravo ir nesiėmė efektyvių priemonių jam gerinti. 2021 m. liepą jis buvo atleistas iš pareigų, o po to tapo Plungės ligoninės vadovu.

Jautėsi diskriminuojama

Velionės artimieji kreipėsi į teismą, nes nusprendė, kad ligoninės neteisėti veiksmai, neužtikrinant darbuotojai psichologiškai saugių darbo sąlygų ir neteisėtai atleidžiant iš darbo, lėmė medikės savižudybę. Ligoninės atstovai nurodė, kad šioje gydymo įstaigoje nustatyti pažeidimai tikrai neturėjo įtakos dramatiškam darbuotojos apsisprendimui.

Kaip informavo teismas, ligoninės neteisėtas neveikimas pakankamu laipsniu lėmė tai, kad darbuotoja, kuri jautėsi diskriminuojama ir patyrė emocinę įtampą dėl formalizuotų darbo teisinių santykių, priėmė sprendimą nusižudyti.

„Teismas konstatavo, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir nesiėmė efektyvių priemonių jam gerinti, t. y. nesudarė saugių darbo sąlygų", - sakė teisėja Simona Čėsnienė.

Anot teismo, netinkamas Darbo kodekse įtvirtintų pareigų vykdymas neatitiko darbdavės rūpestingo elgesio standarto ir tai turėjo esminės įtakos tam, kad medikė nusižudė. Pažymėta, kad ligoninės argumentai apie buvusios darbuotojos asmenines savybes šiuo atveju negali būti vertinami, kaip paneigiantys darbdavės pareigą užtikrinti visiems be išimties darbuotojams saugias darbo sąlygas.

Padėjo tašką

Kaip rašė „Vakaro žinios", siekiant nustatyti su gydytojos savižudybe susijusias aplinkybes buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nutrauktas 2022 m. gruodį. Panevėžio apygardos prokuratūra informavo, kad didelės apimties baudžiamojoje byloje buvo apklausta daugiau nei 60 liudytojų, išnagrinėta daugybė medicininių dokumentų, skirtos užduotys specialistams ir atliktos sudėtingos ekspertizės. Daugiau nei 150 lapų apimties prokurorės nutarime konstatuojama, kad nenustatyta jokių duomenų, kurie atskleistų, kad moters atleidimą iš darbo inicijavę ar kiti asmenys būtų siekę privesti ją prie savižudybės ar būtų numatę, kad ji gali priimti tokį sprendimą, todėl daroma išvada, kad jų veiksmuose kaltės nėra.

Velionės artimieji šį sprendimą apskundė aukštesniajam prokurorui, bet šis skundą atmetė. Vis tik ikiteisminio tymo teisėjas nurodė atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Pernai rugpjūtį šioje byloje padėtas taškas.