Šildo ne tik sriuba, bet ir geras žodis

- Kokios skurdo tendencijos?

- Tendencijos tokios, kad Lietuvoje turime labiausiai skurstančias 5 grupes, čia ir bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, senatvės pensininkai ir žmonės, turintys sveikatos sutrikimų. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas tyrė, kaip Lietuvoje nuo 2013 m. iki 2023 m. keitėsi skirtumas tarp mažas ir didesnes pajamas gaunančių žmonių. Pajamos didėjo tik labiausiai pasiturinčių gyventojų sluoksnyje, 20-ies proc. turtingiausių Lietuvoje žmonių pajamos per dešimtmetį padidėjo 0,8 proc. O kitose grupėse santykinai mažėjo.

Europoje atvirkščiai - nepasiturinčių gyventojų, taip pat vidutiniškai uždirbančių, pajamos didėjo, o turtingiausių - mažėjo apie 0,7 proc. Nelygybė yra auganti. Tą pastebime iš savo veiklos.

Prašančių pagalbos senjorų skaičius yra didėjantis, kita vertus, senjorai ne visada linkę kreiptis pagalbos. Socialiniai darbuotojai pamato, kad pagalbos nepakanka, labai dažnai į mus kreipiasi skurstančio žmogaus kaimynai, parapijos. Pastebime, kad senjorams yra bėda su finansais, nes jie daug atiduoda komunaliniams mokesčiams, vaistams ir nebedaug lieka maistui. O maisto kainos irgi kyla.

Yra ir emocinio bendravimo nepritekliaus, mūsų savanoriai lanko senjorus, nuveža šiltos sriubos ir dažniausiai po valandą prasikalba, nes žmonėms trūksta bendravimo.

- Senjorai yra pagrindinė maltiečių remiama grupė?

- Pagal amžių daugiausia paramos skiriama senjorams. Yra „Maltiečių sriubos" lėšų rinkimo akcija, kuri vyksta metų gale, kad visus metus turėtume lėšų dalyti karštą maistą, sauso maisto lauknešėlius senoliams. Vaikams ir jaunimui esame įkūrę vaikų dienos centrus, paauglių dienos namus, atviras jaunimo erdves, teikiame palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslaugą jaunimui, turinčiam globos patirčių. Vaikams ir jaunimui labiausiai trūksta būtent emocinės paramos dėl patyčių, sunkių santykių šeimose. Vaikams yra svarbu turėti saugią vietą ateiti ir susitikti, būti priimtiems tokiems, kokie yra. Turime atvejų, kai paaugliai dėl emocinių sutrikimų negali lankyti mokyklos, nepritampa būreliuose, bet maltiečių vaikų dienos centre atranda saugią savo erdvę, draugų, vadovų supratimą.

Neretai sunkumus patiriančių šeimų atžaloms tėvų yra užkraunamos tokios atsakomybės, kaip kaltė dėl pinigų stygiaus („Aš dirbu per kelis darbus, kad tave išlaikyčiau"), dėl nedarnių šeimos santykių ir kt., kurios verčia jaunus žmones jausti kaltę, nevisavertiškumą. Tai pastumia į vienatvę, užsisklendimą arba atvirkščiai - skatina agresyvų atsaką. Toks jaunimas nepritampa tarp bendraamžių, patiria patyčias, vengia bendravimo. Maltiečių vaikų dienos centruose jiems skiriamas individualus dėmesys, ieškoma būdų spręsti problemas kartu su šeima.

- Žmonės išbrenda iš nepritekliaus duobės?

- Vaikų dienos centrus lankantys paaugliai, jauni žmonės vėliau įsidarbina, gyvena savo gyvenimą ir eina savanoriauti pas maltiečius. Kiti lieka vaikų dienos centre savanoriauti, nes geriausiai žino, kaip padėti tokiems, kokie jie patys buvo sunkiausiais momentais. Savanoriauja vadinamojoje palydimojoje globoje, kuri skirta jaunuoliams, išeinantiems iš globos (šeimynų). Sukakęs 18 metų toks žmogus turi greičiau integruotis į visuomenę - vos ne per naktį turi įgauti socialinių, finansinių įgūdžių, kad galėtų gyventi. Tai sunku, yra galimybė nuklysti, padaryti netinkamus sprendimus, įklimpti į skolas, jei šalia nėra sektinų tėvų pavydžių, artimųjų pagalbos Norėdami padėti tokiems jaunuoliams drąsiau žengti į savarankišką gyvenimą trijose savivaldybėse - Marijampolėje, Kaune ir Telšiuose - teikiame jaunimo palydėjimo paslaugą: padedame spręsti mokslo, būsto, darbo, pritapimo visuomenėje klausimus.

- Grįžtant prie senjorų, ar nepriteklių, nepriežiūrą patiria ir artimųjų turintys senoliai?

- Įvairių atvejų būna, pasitaiko, kad senjorai turi vaikų, bet šie nesirūpina pasenusiais tėvais, būna, kad net nebendrauja. Tokiu atveju senoliui dar sunkiau prašyti pagalbos, jiems gėda prieš kaimynus, pažįstamus. Nesiimame teisti ir ieškoti kaltų - jei senas žmogus apleistas, vienišas ir skurde, skubame padėti. Pirmiausia - pamaitinti, išklausyti, nuraminti, po to jau galima galvoti, kaip padėti sugrąžinti santykius.

- Kokio grįžtamojo ryšio sulaukiate, tikriausiai netrūksta ir jautrių istorijų?

- Jautrios žmonių istorijos yra maltiečių kasdienybė. Gera, kai jos su laiminga pabaiga. Pavyzdžiui, 86-erių Kazimiero situacija. Vyrą taip buvo prislėgęs vaikų ilgesys, kad žmogus net bendrauti buvo nustojęs, gyveno vienas savo mažame palaikiame namelyje su šuniuku. Ačiū Dievui, vaikai gyvi, tačiau gyvenimas taip susisuko, kad nesusitinka. Kai pasakoja apie juos, Kazimiero žvilgsnis slysta link horizonto. Ten, toli už Lietuvos, per darbus vis laiko tėvo aplankyti neranda sūnus. Kazimieras rodo nuotraukas, bet sako, savo vaiką labiau iš balso telefone pažįstantis. Sunku jam pasakoti, kad užauginęs vaikus, turi pagalbos svetimų prašyti. Gėdijasi žmogus pinigų neturėjimo. Dabar senolį lanko maltietis jaunuolis Domas, vyrai kartu net namuką paremontavo, turi tikslą pakeisti langus, kaminą. „Bet svarbiausia, kad su žmonėmis", - kukliai sako senolis Kazimieras, vyriška ranka glostydamas sriubos dubenėlį.

Daug sunkių istorijų galima būtų pasakoti apie motinas, netekusias suaugusių vaikų. Jų gyvenimuose atsiveria bedugnė. Močiutė Janė palaidojo abu savo vaikus - dukrą ir sūnų. Jau užaugintus. Po laidotuvių sumenko visai. Kaip šešėlis vaikščiojo nuo sienos iki sienos, nukabinėtos vaikų nuotraukomis. Vis persižegnodama kaip prieš altorių.

Dabar Janytė labai svarbi - augina maltiečių sriubai šviežius krapus. Paprašė dviejų kibirų su žeme, pasėjo ten krapų - apie daržus tupinėti per sunku, 85-erių metų našta ir ligos slegia, bet du kibirus apeiti dar gali.

- Kreipiasi į jus politikai, kad labiau atlieptų stokojančiųjų lūkesčius priimant tinkamus įstatymus?

- Kreipiasi dažnai tiesiogiai į maltiečius su tam tikrais pasiūlymais arba norėdami informacijos apie pagalbą vargstantiems. Politikai labiau linkę kalbėti apie infrastruktūros klausimus, sutvarkytas gatves, kurie miestui irgi svarbūs. O socialiniai klausimai dažnai lieka nuošalyje, nes rezultatai greitai nesimato per kadenciją.

Pavyzdžiui, mes ieškome savanorių, kurie gali išvežioti maistą seneliams darbo metu.

Jei neturite laiko savanorystei, galite paaukoti maltiečiams. Visi dirbantys gali skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą savo pasirinktai organizacijai.

Skurdo lygis

2023 m. apklausa, atspindinti 2022 m. gyventojų pajamų lygį, rodo, kad visų namų ūkių skurdo rizikos lygis siekė 20,6 proc.

Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, dažniausiai su skurdo rizika susiduria senatvės pensininkai, neįgalieji, vieni gyvenantys asmenys, bedarbiai. Dažniausia priežastis - pensijos ir socialinės išmokos auga lėtesniu tempu nei kyla likusios visuomenės dalies pajamos, auga vidutinis darbo užmokestis.

Ši situacija keičiasi. 2025 m. baziniai socialinių išmokų dydžiai, kurie nulemia didžiosios dalies socialinių išmokų dydžius, padidėjo 26-27 proc. Remiantis prognozėmis, 2025 m. infliacija sieks iki 3 proc., o vidutinis darbo užmokestis didės iki 8 proc. Tai rodo, kad socialinių išmokų augimas gerokai pranoks darbo užmokesčio augimą ir infliaciją, todėl, tikėtina, turės teigiamos įtakos skurdo mažėjimui ir socialinių išmokų poveikiui skurdo mažinimui.

Šaltinis - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM)