1 nuotr.Siekiant mažinti didmiesčiuose dėl mažareikšmių autoįvykių susidarančias spūstis, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” atstovai siūlo įpareigoti į eismo įvykį patekusius vairuotojus kuo skubiau atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį ir tik tuomet pildyti įvykio deklaraciją, jeigu sutariama dėl įvykio kaltininko.
Seimo demokratų įregistruotomis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisomis taip pat siūlomas sprendimas ir dėl tokių nedidelių techninių eismo įvykių, kurių metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, tačiau vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių. Tam tikruose, eismo kameromis filmuojamuose ir specialiai pažymėtuose ruožuose, net ir nesutarus dėl vairuotojo kaltės, būtų privaloma patraukti automobilius ir tuomet laukti atvykstant policijos.
Jei Seimas pritartų tai numatančioms Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio ir parlamentaro Tomo Tomilino parengtoms įstatymo pataisoms, tai nebūtų laikoma pasišalinimu iš eismo įvykio vietos.
„Šiuolaikinės technologijos leidžia greitai ir patogiai užfiksuoti įvykio vietą nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje, tai padarę vairuotojai su įvykiu susijusius dokumentus galėtų pildyti patraukę automobilius, kad šie netrukdytų eismui. Toks elgesys nebūtų laikomas pasišalinimu iš įvykio vietos“,– Eltai sakė T. Tomilinas.
Pasak jo, logiška, kai kaltininkas aiškus, su įvykiu susijusius dokumentus pildyti netrukdant kitiems eismo dalyviams ir neformuojant spūsčių. T. Tomilino nuomone, svarbu tik įtvirtinti šią nuostatą įstatyme, kad sąmoningai kitų atžvilgiu besielgiantys vairuotojai dėl to nenukentėtų patys ir pasitraukimas nebūtų traktuojamas kaip pažeidimas.
„Didžiuosiuose miestuose gausu eismą fiksuojančių kamerų, esant poreikiui ir panaudojimo galimybėms tas tinklas gali dar plėstis, tad vairuotojams nesutariant, kas atsakingas už eismo įvykį, būtų galima remtis šių kamerų įrašais. Filmuojamuose ruožuose įvykis jau būtų užfiksuotas, tad apie kaltininką policija spręstų remiantis šia medžiaga, o ne apžiūrėdama įvykio vietą“, – sako demokratas.
Projekto autorių duomenimis, daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, pildant eismo įvykio deklaraciją, nėra sprendžiamas atsakomybės pripažinimo klausimas, o tik fiksuojamos įvykio aplinkybės. Tik kai kurių valstybių, pavyzdžiui, Bulgarijos, Estijos, Latvijos teisės aktai įsakmiai įpareigoja kreiptis į policiją tais atvejais, kai eismo įvykio, sukėlusio vien turtinę žalą, dalyviai nesutaria dėl jo kaltininko. Beveik visose šalyse privaloma pranešti policijai, jeigu eismo įvykyje sužalojami ar žūsta žmonės.
Įstatymo pataisų rengimą paskatino situacija Vilniaus mieste, kai eismo įvykiai, kuriuose nenukentėjo žmonės, lėmė, jog vienu metu buvo sustojęs eismas keliose svarbiausiose miesto gatvėse.
Seimo demokratai savo iniciatyvą planuoja pateikti pavasario Seimo sesijoje.
Šiuo metu galiojančiame Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra įpareigojimo vairuotojams kuo skubiau atlaisvinti kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis ir dėl to susidaro spūstis.
Pagal Kelių eismo taisykles (KET), jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, yra sutariama dėl jo aplinkybių, nekviečiama policija, tuomet privaloma eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti įvykio schemą, aprašyti įvykio aplinkybes ir pasirašyti visiems autoįvykio dalyviams.
ELTA primena, kad buvusi Vidaus reikalų ministrė parlamentarė Agnė Bilotaitė kadenciją baigusiam Seimui siūlė supaprastinti eismo įvykių įforminimą, kuriuose nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o vairuotojai nesutaria dėl įvykio aplinkybių.
Tokiais atvejais, anot jos inicijuoto projekto, policija užfiksuotų eismo įvykio vietą, duomenis (nuotraukas, schemą ir kt.) ir perduotų draudikams, kurie spręstų, kuriam vairuotojus atsiranda civilinė atsakomybė už žalos padarymą.
Aštrios kritikos tai siūlančioms Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms yra išsakę draudikai, nes tai, anot jų, apsunkintų žalų administravimą.
