Skurstančių daugėja, paramos - mažėja: naujosios socialinės kortelės problemos visai neišsprendė

Nuo naujosios programos pradžios praėjo jau pusmetis ir ne visi paramą gaunantys gyventojai džiaugiasi pokyčiais. Be to, aiškėja, kad nors naujosios kortelės turėjo atstoti žmonių poreikį pagalbai maistu, jis vis tiek niekur nedingo.

Per metus - 100 eurų

Iki šiol stokojantys gyventojai šešis kartus per metus gaudavo maisto, o nuo šių metų pradžios šią pagalbą pakeitė Materialinio nepritekliaus mažinimo programa. Stokojantieji gauna prekybos tinklų korteles, kurios bus papildytos keturis kartus per metus, vienam žmogui per ketvirtį skiriant 25 eurus. Programai įgyvendinti Lietuvoje skirta 88 386 460 eurų (iš jų, 79 547 814 eurų ES lėšos).

Pildydami prašymus kortelei gauti, stokojantieji iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikto prekybos tinklų sąrašo galėjo išsirinkti, kokios parduotuvės kortelės norėtų. Šiame sąraše „Aibė", ,,Grūstė, ,,Gulbelė", ,,IKI", ,,Indritus", Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, ,,Koops mažmena", ,,Lidl", ,,MAXIMA", ,,RIMI".

„Vakaro žinių" kalbinta „Maisto banko" atstovė Miglė Petronytė sakė, kad galiojant ankstesnei tvarkai, žmonėms būdavo išduodami ilgo galiojimo maisto produktai. Krepšelį sudarydavo apie 7-8 produktus, tarp kurių dažniausiai būdavo makaronai, kruopos, konservuotos sriubos, mėsos konservai, miltai, aliejus, sausainiai, žirneliai, užpilamos košės. „Dažniausiai tai būdavo būtent šie baziniai produktai, tačiau jie kas antrą mėnesį vis keisdavosi - kartais vieni, kartais kiti sudarydavo krepšelį. Taip pat du kartus per metus žmonės gaudavo higienos priemonių", - sakė M.Petronytė.

Maisto prašymai nedingo

Tačiau pagalbos poreikis maistu išliko net ir atsiradus socialinėms kortelėms. „Viena vertus, tai puiki iniciatyva, nes kiekvienas žmogus galės nusipirkti tai, ko pats nori, ko labiausiai reikia. Kita vertus, augant kainoms už tuos pinigus nusipirkti gausų krepšelį maisto gali būti sudėtinga. Tai suprasdami, mes įkūrėme maisto atiduotuves, kuriose visi kortelių gavėjai gali ateiti ir pasiimti mūsų surinkto maisto. Kiekvienam žmogui skiriame po 5 kg krepšelį, tačiau jis nėra iš anksto supakuotas. Maistas būna sukrautas į lentynas ir kiekvienas žmogus lyg parduotuvėje gali išsirinkti ko norėtų", - M.Petronytė.

Atiduotuvės asortimente visada būna duonos, vaisių, daržovių, kiek rečiau mėsos ar pieno gaminių. „Pastebime, kad žmonės tikrai labai noriai naudojasi atiduotuvėmis, kurios jau veikia 41 Lietuvos mieste. Norėdami gauti kortelę ir tuo pačiu pasinaudoti atiduotuvės paslauga gyventojai turi kreiptis į savo socialinį darbuotoją pagal gyvenamą seniūniją. Šis įvertina žmogaus situaciją, pajamas ir pagal tai nusprendžia, ar žmogų galima įtraukti į programą", - sakė M.Petronytė.

Paramos maistui neužtenka

Kad naujosios kortelės ne visada atliepia gyventojų lūkesčius, girdi ir „Carito" darbuotojai. „Girdime iš žmonių, jog už 25 eurus sudėtinga nusipirkti produktų, ypač turint omenyje, kad tokią paramą žmonės gauna kartą per ketvirtį. Tai labiau įvardina vieniši asmenys. Iš šeimų, kur minėtą sumą gauna kiekvienas šeimos narys, nusiskundimų tiek negirdime.

Kita vertus, žmonės akcentuoja ir teigiamas naujosios tvarkos puses - gali pasirinkti maisto produktus pagal individualius poreikius, gali įsigyti įvairesnius produktus bei juos pirkti arčiau namų esančioje parduotuvėje - nereikia tempti nešulių iš specifinės maisto išdavimo vietos.

Naujoji tvarka su maisto kortelėmis, mano požiūriu, leidžia oriau suteikti pagalbą maistu, nei kad stovėjimas eilėje, gavimas pažymėtų, vienodų produktų ir pan.", - sako Vilniaus arkivyskupijos „Caritas" direktorės pavaduotoja Aida Karčiauskienė.

Ji sako, kad materialinės pagalbos prašančių asmenų skaičius yra didesnis lyginant su metais prieš pandemiją, tačiau pastaruoju metu jis išlieka gana stabilus. Jau besikreipiantys pagalbos žmonės paprastai yra informuoti apie galimybes gauti kompensacijas, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų išlaidoms padengti, ir dėl jų kreipiasi: „Sudėtingiau gali būti asmenims, šeimoms, kurių pajamos mažos ir jie pažeidžiamesni prekių ir paslaugų kainų augimui, tačiau nėra pagalbos organizacijų akiratyje, nesikreipia į jas. Jie gali nežinoti apie pagalbos galimybes arba jausti gėdą kreiptis.

Kalbant apie didėjančius besikreipiančių pagalbos skaičius, pastaruosius kelerius metus stebime padidėjusį skaičių asmenų, kurie kreipiasi dėl apgyvendinimo."

Nuo šių metų atsiradusią socialinę kortelę gali gauti asmuo, kurio vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 264 eurų. Paklausta, ar tai - pakankama riba, „Carito" atstovė sako, kad stokoja ir didesnes pajamas gaunantys žmonės: „Ši riba per žema ir pagalbos maistu tokiu atveju negauna visi, kuriems jos reiktų. Mano nuomone, tokia orientacine riba galėtų būti absoliutaus skurdo riba."