1 nuotr.Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktame Bendrųjų ugdymo planų projekte siūloma tautinių mažumų mokyklose leisti mažinti kai kurių dalykų pamokų skaičių, sudarant galimybę skirti daugiau pamokų valstybinei lietuvių kalbai mokyti.
„Tautinių mažumų mokyklos, kaip ir mokyklos lietuvių mokomąja kalba, įgyvendina tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą, bet iki šiol pradiniame ugdyme pamokų skaičius šiam dalykui mokyti mokyklose tautinių mažumų kalbomis buvo mažesnis. Todėl dabar siūloma suvienodinti pamokų skaičių, tačiau nedidinti mokymosi krūvio mokiniams bei nemažinti gimtajai kalbai mokytis skiriamų pamokų skaičiaus“, – rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Anot ŠMSM, sprendimą dėl pamokų perskirstymo savo nuožiūra galėtų priimti pačios mokyklos.
„Tokiu būdu pamokų skaičius, skiriamas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti, būtų vienodas ir mokyklose tautinės mažumos kalbomis, ir mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba. Be to, skirti ne mažiau laiko lietuvių kalbai mokyti nei tautinės mažumos kalbai įpareigoja Švietimo įstatymas“, – dėsto ministerija.
Bendrųjų ugdymo planų projekte taip pat siūloma labiau reguliuoti mokinių mokymosi krūvį, atsakingiau skirti namuose atliktinas užduotis, mokykloje stebėti ir koordinuotis, kiek skiriama namų darbų užduočių.
Projekte rekomenduojama, kad vidutinis laikas visų dalykų namų darbams pradinėse klasėse neviršytų 40 minučių per dieną, pagrindiniame ugdyme – 60 minučių, o viduriniame ugdyme – 120 minučių per dieną.
Taip pat siūloma įtvirtinti ir įsipareigojimą mokytojams po atsiskaitomųjų darbų teikti veiksmingą grįžtamąjį ryšį mokiniams. Taip pat sudaryti sąlygas mokiniams ir tėvams, jeigu jie to pageidauja, susipažinti su atsiskaitomųjų darbų užduotimis ir jų vaikų atliktais darbais.
Ministerija siūlo naujinti ir nuostatas, skirtas ugdymui ne mokyklos aplinkose organizuoti. Patikslintos ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo formos, reikalavimai, nustatantys išvykose mokinius lydinčių darbuotojų skaičių.
ŠMSM pastabų ir pasiūlymų iš suinteresuotų pusių lauks iki kovo 18 dienos.
Šiais ugdymo planais bus remiamasi ateinančius dvejus mokslo metus.
ELTA primena, kad apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių, buvo pradėta kalbėti praėjusių metų vasarį, po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą.
Po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais, lapkritį buvo parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.
2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.
