Smūgis po smūgio: žmonės šiurpsta nuo mokesčių

Absurdai

„Vakaro žinios" praėjusį mėnesį rašė, kad tvartą, daržinę ar kokį kitą ūkinį pastatą turintys Kupiškio rajono gyventojai iš UAB „Kupiškio komunalininkas" gavo sąskaitas, kurias pamačius gali ir infarktas ištikti.

Net tie, kurie nevykdo jokios veiklos ir pastatai stovi tušti, už kiekvieną jų raginami susimokėti po 186,57 euro per metus, kai anksčiau reikėdavo mokėti po 13,49 euro! Už šiukšlių, kurių nėra, išvežimą. Beje, pasirodo, panaši situacija yra ir daugelyje kitų savivaldybių.

Po „Vakaro žinių" publikacijos šią problemą iškėlė ir Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) bei Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA).

LKAA direktorius ir ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pasakojo, kad labiausiai kenčia jokios veiklos nevykdantys ūkiai, kurie vis tiek turi mokėti didelius mokesčius už atliekų tvarkymą. Dėl įstatymo pakeitimo buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją.

Dar 2023 m. spalio 25 d. Vyriausybės nutarimu buvo pakeistos vietinės rinkliavos bei kitų įmokų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklės. Jose nurodoma, kad skaičiuojant apmokestinamą plotą neturėtų būti apmokestinti pastatai, kurie naudojami galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (pvz. kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės) ir kiti fermų paskirties pastatai, žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (pvz. svirnai, angarai, garažai).

„Atrodė, kad įstatymas viską aiškiai nurodo, tačiau praėjusiais metais iš šalies ūkininkų vėl ėmėme gauti nusiskundimų, kad jiems vėl tenka mokėti dideles sumas už šiukšlių išvežimą net iš tų objektų, kurie nevykdo jokios veiklos. Dėl to dar sykį kreipėmės į Aplinkos ministeriją. Mums buvo pažadėta, kad nuo šių metų pradžios tvarka bus pakeista. Taip ir įvyko, tik, panašu, kad ne žemdirbių naudai. Vasarį gautos sąskaitos nemažą dalį ūkininkų šokiravo - jos buvo gerokai išaugusios", - pasakojo A.Baravykas.

Rado, kaip apeiti

Vienas iš padidėjusias sąskaitas gavusiųjų - Aivaras Urba. Vyras kadaise vadovavo nemažam kiaulių ūkiui, kuriame teismo sprendimu uždrausta bet kokia veikla. Pastatai stovi, tačiau juose niekas nevyksta. Akivaizdu, kad ten nekaupiamos ir jokios atliekos, todėl už jas, logiškai mąstant, nereikėtų mokėti. Visgi yra priešingai.

„Su Kauno rajono savivaldybe jau kurį laiką dėl to intensyviai diskutuojame. Net sunku būtų suskaičiuoti, kiek esame išsiuntę raštų, mėgindami apginti savo interesus. Pagal pirminę atliekų tvarkymo teisės akto redakciją, reikėjo pateikti dokumentus, kad pastatai apgriuvę, apleisti ar dėl kitų priežasčių netinkami naudoti. Tiesą pasakius, mūsų fermos, nors ir nenaudojamos, šių kriterijų nelabai atitinka. Visgi pernai teisės aktai pasikeitė. Dabar aiškiai nurodoma, kad, jei teismo sprendimu veikla apribota, jokie mokesčiai už atliekų tvarkymą negali būti skaičiuojami. Deja, į tai niekas neatsižvelgia. Ir toliau gauname dideles sąskaitas", - stebėjosi A.Urba.

Negana to, pastaruoju metu sąskaitos dar labiau išaugo. Kauno rajono savivaldybė, kaip, beje, ir nemaža dalis kitų šalies savivaldybių, ėmė taikyti mokesčius ne už plotą, kaip anksčiau, o už objektų vienetus.

„Taip iš tikrųjų apeinamas reikalavimas neapmokestinti patalpų, kurios naudojamos gyvuliams laikyti. Apmaudu, tačiau biurokratai visada randa, kaip įstatymus pakreipti sau naudinga linkme", - apgailestavo A.Urba.

Nepriimtina tvarka

Nuo šiol už konkretų pastatų skaičių, įskaitant ir fermas, mokama ir Šilalės savivaldybėje. UAB „Kontvainiai" direktorė Raimonda Skaburskienė stebėjosi, kad kaimyninėje Klaipėdos rajono savivaldybėje galioja visiškai skirtinga tvarka - mokama tik už administracinėse patalpose sunaudotas atliekas.

„Mes Vyriausybės nutarimą suprantame taip, kad anksčiau fermų plotas, o dabar jų skaičius neturėtų būti įtrauktas į komunalinių atliekų tvarkymo sąskaitas. Juk fermose tokių atliekų negeneruojama! Ten liekančios atliekos tvarkomos pagal kitas tvarkas. Manau, kad įstatymai turėtų visų būti suprantami vienodai. Taip, kaip yra dabar nėra priimtina", - teigė R.Skaburskienė.

Išaugo daugiau nei 100 kartų!

Su neadekvačiai išaugusiomis sąskaitomis susidūrė ir pavardės nenorėjusi atskleisti kaunietė Rita. Moteris apstulbo šių metų pradžioje už atliekų tvarkymą gavusi net 666 eurų sąskaitą, priskaičiuotą vos 27 kvadratinių metrų jos valdomam ūkinės paskirties sandėliukui. Įdomu tai, kad pernai metinė sąskaita nesiekė net 6 eurų. Vadinasi, šių metų sąskaita padidėjo daugiau nei 100 kartų.

Moteris nedelsdama susisiekė su Kauno rajono savivaldybe ir ėmė aiškintis situaciją. Netrukus sąskaita jai buvo sumažinta iki 67 eurų. Visgi ir ši suma kaunietei atrodo pernelyg didelė.

„Paskaičiavau, kad Vilniuje už panašų objektą turėčiau sumokėti apie 15 eurų. Apmaudžiausia, kad šiame sandėliuke laikau tik nedidelį bulvių kiekį ir keletą darbo įrankių. Jokių atliekų čia tikrai negeneruoju", - apmaudo neslėpė kaunietė.

Ji teigė, kad panašią sumą, kokią šiais metais turės sumokėti už šiukšlių iš sandėliuko išvežimą, ji moka už turimą gerokai didesnį gyvenamosios paskirties butą ir garažą Vilniaus mieste.

„Pasirodo, Kauno rajono savivaldybės taryba susitarė su komunalininkais, kad nuo 2025 m. taikys mokestį ne pagal kvadratūrą, o už vienetą. Taigi, ar mano 27 kvadratinių metrų sandėliukas, ar verslininko 500 kvadratinių metrų patalpos - nuo šiol mes mokame už šiukšles tiek pat. Absurdiška situacija", - stebėjosi kaunietė.