Smurto orderiams įrodymų nereikia

Orderis po orderio

Į redakciją kreipėsi Molėtų rajone gyvenantis Jokūbas (pavardė redakcijai žinoma - aut.past.) ir papasakojo, kad tapo savo sutuoktinės ir prieš metus įsigaliojusios apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tvarkos įkaitu.

Vyras neslėpė, kad santykiai su žmona prasti, todėl jau renka dokumentus skyryboms, bei nuogąstauja, jog iki galutinio atsisveikinimo dar gali nutikti įvairių „stebuklų". Juolab kad, tik baigus bylinėtis dėl vieno policijos paskirto orderio, vyras netrukus gavo antrą.

„Dėl pirmojo nesutikau, todėl nuėjome iki teismų. Teismas policijos paskirtą orderį panaikino. Kol klausimas buvo sprendžiamas, savo namuose gyventi negalėjau, todėl glaudžiausi pas draugą, nes į valstybės paskirtą būstą normalus ūkininkas net gyvulių neleistų, o jie nori, kad žmonės gyventų, - patirtus išgyvenimus prisiminė Jokūbas. - Gavęs teismo sprendimą grįžau namo ir, net nespėjus peržengti namų slenksčio, sutuoktinė vėl iškvietė policiją. Pastaroji, kaip ir pirmą kartą, į situaciją nesigilino, todėl netrukus gavau antrą orderį, nors nieko blogo niekam nepadariau."

Savo žodžių patvirtinimui Jokūbas pateikė namuose darytą vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad kaltinimai smurtu vyrui buvo pareikšti be pagrindo. Nepaisant to, antrą kartą eiti per teismų Golgotą vyras nebenorėjo, todėl ramiai palaukė, kol praėjo orderyje numatytos 15 parų, ir jis automatiškai pasinaikino.

Dabar Jokūbas ir jo sutuoktinė jau gyvena atskirai.

Tvarka keičiama nebus

Panašių istorijų Lietuvoje netrūksta, socialiniuose tinkluose žmonės dalinasi istorijomis. Orderiai išrašomi vadovaujantis 2023 m. kovą pasirašytu tuometinės VRM vadovės Agnės Bilotaitės įsakymu „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo".

Pasidomėjus, ar visuomet situacija įvertinama objektyviai, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis nurodė, jog minėtame įsakyme yra nurodyta, kada yra smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika: „Kai, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, vertinamo įvykio aplinkybės atitinka tris ir daugiau šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodytų kriterijų." Pastarųjų yra net 17, pradedant smurtu vaiko akivaizdoje ir baigiant grasinimu nusižudyti.

Pasak R.Matonio, nuo 2023 liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. policijos pareigūnai skyrė virš 29 000 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių. Tiesa, vėliau apie 1600 orderių panaikino įgalioti nagrinėti skundus dėl orderių policijos pareigūnai, apie 570 orderių panaikino teismai.

Taip pat pareigūnas patikino, kad už melagingus kaltinimus taikoma atsakomybė.

„Melagingą informaciją pateikę asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn. Dėl piktnaudžiavimo smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teisėmis nuo nuo 2023 liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. buvo surašyta beveik 1500 protokolų, - -nurodė jis. - Policija tyrimą dėl piktnaudžiavimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusių teisėmis gali pradėti pati, akivaizdžiai matydama požymių arba gavusi asmens, kuris įžvelgia, jog jo atžvilgiu buvo piktnaudžiaujama, skundą."

Visgi, nepaisant internautų neretai išsakomos nuomonės, kad minėta tvarka atvėrė galimybes „sąskaitų suvedimui", R.Matonis išsakė kitokią nuomonę.

„Nesutinkame su teiginiu, kad nauja tvarka atvėrė galimybes piktnaudžiavimui. Asmenys, turintys tikslą piktnaudžiauti, gali pasitelkti įvairius būdus tam atlikti, ne tik orderio institutą, o, pavyzdžiui, vilkinant bylų nagrinėjimus institucijose ir panašiai. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė (skubi apsaugos priemonė, priemonė nukreipta į ateitį, kad neįvyktų nusikalstama veika), o ne baudžiamoji priemonė (atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką)", - pabrėžė jis.

Komentuoja Tėvų atstūmimo tyrimo grupės narė nuo 2014m. Birutė van der Weg - Bražiūnienė:

Pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje yra dažni skyrybų bylose. Emocinio streso apimtiems sutuoktiniams pasitaiko pakelti ranką vienam prieš kitą, kas be jokių išimčių yra smerktina. Tačiau yra gana nemažai atvejų, kai pranešimai apie smurtą yra melagingi. Anot Aleksandro Vancevičiaus iš advokatų profesinės bendrijos „Constat", pagal viešai skelbiamus duomenis teismai panaikina mažiausiai trečdalį apskųstų orderių. Viešai išsakoma teisėjų nuomonė, jog, tikėtina, šis skaičius būtų dar didesnis, jei asmenys dažniau gintų savo teises..

Dažni melagingi pranešimai dėl smurto, kai vienas iš vaiko tėvų siekia vaiko globos išimtinai sau, antrąjį be rimtų priežasčių atribojant nuo vaikų. Tai - tinkama priemonė savo suktiems tikslams siekti, nes orderis išduodamas pilnamečiam asmeniui, kai nusikaltimo fakto nenustatoma, bet pagal policijos algoritmus tikėtina, kad šeimoje artimiausiu metu gali kilti smurto grėsmė. Iš praktikos galima daryti išvadą, jog vienas iš policijos algoritmų, galimai, yra stereotipas, jog visada kaltas tas, kuris fiziškai stipresnis. O fiziškai stipresnis, beveik be išimties, yra vyras.

Nors teigiama, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra prevencinė priemonė, aš laikausi kitos nuomonės.

Orderį gavusiam asmeniui skiriami įpareigojimai ir draudimai, atsakomybė už įpareigojimų pažeidimą. Melagingai smurtu apskųstam asmeniui tokia patirtis - jokia prevencija. Tai - jo asmeninių laisvių ir teisių suvaržymas bei baudžiamoji priemonė. Taip pat pažeidžiama apskųsto asmens nekaltumo prezumpcija.

Dar daugiau keistų dalykų pastebi profesionalai, kaip, pavyzdžiui, „asmeniui nesuteikiama informacija dėl kokio įvykio, konflikto ar jo veiksmo yra taikomas orderis. Asmuo, dėl orderio teikdamas skundą, dažnu atveju net negali pateikti savo paaiškinimo, argumentų dėl tariamo įvykio, dėl kurio buvo surašytas orderis. Tokiu būdu yra pažeidžiama asmens teisė jau pradinėje stadijoje, kada siekiama sužinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeidžiama asmens teisė būti išklausytam ir pažeidžiama teisė į teisingą teisinį procesą nuo pat jo pradžios" ( A.Vancevičius, advokatų profesinė bendrija „Constat").

Tėvų atstūmimo situacijose melagingi pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje jau tapo ne išimtimi, bet, greičiau, taisykle. Pasiekus, kad toks orderis būtų įteiktas sutuoktiniui, laimimas laikas. 2 savaites, kol smurtu apkaltintas asmuo neturi teisės lankytis bendroje, t.y. ir savo, gyvenamoje vietoje bei matytis/bendrauti su vaikais, piktavališkas skundikas turi daugiau galimybių bei argumentų nuteikinėti vaikus. Kaip „įrodymą", kad tėtis/mama yra negeras, net pavojingas, naudoja policijos apsilankymo faktą bei draudimą gyventi bendruose namuose.

Vaikai linkę tikėti tėvais, todėl priima jiems sakomą melą kaip tiesą. Nepasitikėjimo vieno iš savo tėvais „sėkla" pasėta arba daiginama toliau. Orderio skyrimo faktas naudojamas teismuose, sprendžiant vaiko gyvenamą vietą ar nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiuoju tvarką. Orderio skyrimas partneriui melagingo pranešimo autoriui gali garantuoti didesnę sėkmę skyrybų procese, įrodinėjant, jog skyrybos vyksta ir neleidžiama bendrauti su vaiku dėl partnerio smurto ir pan. Taip pat žmogui, kuris nesmurtavo, užklijuojama smurtautojo etiketė.

Šalia jau išvardintų nepatogumų, nekaltai apskųstas asmuo priverstas gintis, kas taip pat kainuoja pinigus. Ne kiekvienas besiskiriantis turi papildomų lėšų savo reputacijos gynimui per teismus. Iš asmeninės praktikos žinau ne vieną atvejį, kur pranešėjos apie esą patirtą smurtą artimoje aplinkoje dažniau buvo moterys nei vyrai. Dalis pranešimų buvo ypač piktybiški, kaip atvejis, kur vyras, vaiko tėvas, smurtu buvo kaltinamas net 9 kartus. Ir nė vieną kartą smurtas nebuvo įrodytas, nes po poros melagingų pranešimų vyras ėmė filmuoti savo apsilankymus pas skyrium gyvenantį vaiką, taip turėdamas galimybę įrodyti apie jį kuriamą melą.

Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje yra neproporcinga tam, ką patiria melagingai apkaltintas sutuoktinis. Bauda nuo keturiolikos iki 30 eurų nesustabdo nuo besikartojančių melagingų pranešimų.

Priemonės, galinčios apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje, yra reikalingos. Tačiau ne mažiau reikalingas ir išmintingas bei sąžiningas tų priemonių taikymas. Reikia atidžiau diferencijuojant realius smurto atvejus ir atskiriant juos nuo melagingų pranešimų apie smurtą.