Socialdemokratų sukrėstas rinkėjas teisme nieko nepešė

Kauno apygardos teismas antradienį pranešė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti vyro ieškinį, padarė teisingą išvadą. Skundžiama nutartis liko nepakeista.

Istorija prasidėjo nuo to, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas patikslintas vyro ieškinys Lietuvos socialdemokratų partijai, kuriuo prašyta jam priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinys buvo grindžiamas ieškovo teisėtų lūkesčių principu, kuris, jo teigimu, buvo pažeistas partijai prieš Seimo rinkimus viešojoje erdvėje pasisakant, kad Vilija Blinkevičiūtė, gavusi rinkėjų pasitikėjimą, vadovaus Vyriausybei, teigiant, kad neis į koaliciją su politine partija „Nemuno aušra".

Ieškovo teigimu, tokiu būdu buvo suklaidinti rinkėjai, tokie veiksmai galėjo įtakoti ir pačius rinkimus, todėl ieškovas, kaip rinkėjas, patyrė pažeminimą ir yra sukrėstas, patiria stresą, kadangi nebuvo įgyvendintas partijos pažadas, duotas prieš rinkimus.

Teismas pernai lapkritį atsisakė priimti ieškinį, nes ginčo dalykas civilinėje byloje gali būti tik tokie atsakovo veiksmai ar neveikimas, kuris ieškovui sukelia teisinius padarinius. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinyje nurodytos su viešosios valdžios formavimu susijusios aplinkybės ir politikų (kandidatų) vieši pasisakymai yra nesusiję su ieškovo teisėmis ir pareigomis, nesukelia ieškovui objektyvių teisinių padarinių, kuriuos ieškovas turėtų teisę ginti, pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Vyras pateikė atskirąjį skundą, prašydamas ieškinį priimti. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir kt. Taip pat pažymėta, kad ieškovas, kaip ir visi kiti piliečiai, pagal turi teisę naudotis rinkimų teise, bet neturi teisės ir negali tiesiogiai įtakoti nei Vyriausybės, nei Seimo valdančiosios daugumos formavimo.

Be to, nei ieškovas, nei bet kuris kitas Lietuvos pilietis nežino ir negali žinoti, kokie bus rinkimų rezultatai, todėl negali turėti teisėto lūkesčio, kad būtent atsakovė surinks daugiausiai rinkėjų balsų ir turės teisę formuoti valdančiąją daugumą bei siūlyti Ministro Pirmininko kandidatūrą.

Apeliantas nurodė, kad po Seimo rinkimų partijai pakeitus savo poziciją ir neįgyvendinus minėtų pažadų, atsakovė pažeidė Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo reikalavimą, kad rinkimų agitacija būtų vykdoma laikantis Konstitucijos, šio Rinkimo kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Rinkimų kodekso pažeidimų per Seimo rinkimus nagrinėjimas yra priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai.