1 nuotr.Vidutinės šalies gyventojų darbo pajamos šių metų antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais, padidėjo 10,3 proc. – „į rankas“ žmonės gavo 116 eurų daugiau.
„Sodros“ duomenimis, antruoju 2024 metų ketvirčiu gyventojų vidutinė alga „ant popieriaus“ siekė 2184 eurus arba 1346 eurus „į rankas“. Tuo metu pernai šiuo laikotarpiu „ant popieriaus“ gyventojai uždirbo vidutiniškai 1980 eurų – „į rankas“ gavo 1230 eurų.
Anot „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, gyventojų vidutinių pajamų augimui ypač įtakos turėjo minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas 10 proc. Uždirbančių MMA antrąjį metų ketvirtį šalyje buvo 138 tūkst.
„Vertindami tai, kad metinė infliacija neviršijo 1 proc., skaičiuojame, kad realus pajamų augimas, įvertinus ir mokesčius, ir kainų augimą, gali šiemet siekti apie 6 proc. (...) Skaičiuojame, kad 7 iš 10 šiemet darbo pajamos padidėjo, 2 nesikeitė ir 1 iš 10 darbo pajamos per metus galėjo sumažėti“, – darbo pajamų apžvalgoje ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Zitikytė.
Patarėjos teigimu, šiemet realų pajamų augimą pajusti buvo lengviau – pernai tai apsunkino smarkiai išaugusios kainos, apie 9 proc. siekusi metinė infliacija. Metinė infliacija šių metų birželį buvo 0,7 proc.
Sparčiausias darbo pajamų augimas šių metų antrąjį ketvirtį fiksuotas sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriuje (ūgtelėjo 11,4 proc. ir „į rankas“ siekė 1442 eurus), viešojo valdymo (10,9 proc. ir „į rankas“ siekė 1429 eurus), administravimo ir aptarnavimo (10,7 proc. iki 980 „į rankas“) informacijos ir ryšių veikloje (10,4 proc. iki 2120 eurų).
Antrąjį metų ketvirtį mažėjo ir vaikų priežiūros išmokas gaunančių gyventojų dalis – tam įtakos turėjo nuoseklios gimstamumo mažėjimo tendencijos. Visgi, „Sodros“ duomenimis, nors mažėja pačių išmokų skaičius, ypač motinystės, jomis pasinaudoja vis didesnis kiekis vaikus auginančių moterų.
„Gera žinia būtų tiktai ta, kad didesnė dalis tų mamų, kurios gimdė, gavo motinystės išmokas. Jeigu prieš daugiau nei 10 metų 79 proc. mamų gaudavo motinystės išmokas, tai dabar apie 87 proc.“, – aiškino K. Zitikytė.
Pernai gimė apie 20 tūkst. vaikų, motinystės išmokų „Sodra“ skyrė virš 17 tūkst.
Tiesa, anot K. Zitikytės, tėvystės išmokų skaičius nemažėja, o pastaraisiais metais tik auga, tad vyrai išmoka naudojasi aktyviau.
„10 mamų, kurios gauna motinystės išmoką, tenka 9 tėčiai, kurie gauna tėvystės išmoką“, – teigia „Sodros“ patarėja.
Rajonuose jaunimas uždirba mažiau
Pasak K. Zitikytės, lyginant su regionuose dirbančiu 25-30 metų jaunimu, sostinėje šio amžiaus žmonės uždirba trečdaliu daugiau – sostinėje vidutinės jaunimo darbo pajamos „ant popieriaus“ siekia 2478 eurus, kai dešimtyje didžiausią atotrūkį fiksuojančiose savivaldybėse ši suma siekia 1706 eurus.
Mažiausias vidutines mėnesio pajamas gauna Šiaulių miesto, Šalčininkų rajono, Šilutės rajono, Kalvarijos, Radviliškio rajono, Kelmės rajono, Pagėgių savivaldybių jaunimas.
„Skirtumai yra labai ryškūs. (...) Į rankas skirtumai, jeigu įvertintume ir mokesčius, yra apie 300 eurų“, – teigė „Sodros“ patarėja.
Šie pajamų skirtumai, anot K. Zitikytės, lemia ir tai, kad didėja nedarbo išmokas gaunančių jaunų žmonių dalis. Iš viso nedarbo išmoką gaunančių žmonių skaičius padidėjo beveik 5 tūkstančiais arba 7 proc.
Vilniuje jauni žmonės daugiausiai (10 proc.) dirba kompiuterių programavimo srityje, vykdo konsultavimo veiklą, antroje vietoje rikiuojasi mažmeninės prekybos sektorius (7 proc. jaunimo), finansinių paslaugų veikla (6 proc.), transportas (5 proc.).
Regionuose jauni žmonės dažniausiai dirba transporto sektoriuje (16 proc.), mažmeninėje prekyboje (8 proc.), sveikatos priežiūroje (5 proc.), švietime (4 proc.).
Apdraustųjų darbo rinkoje iš viso buvo 1,6 tūkst. arba 0,1 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau daugiau žmonių buvo priimta į darbą nei atleista.
Iš viso šių metų birželį Lietuvoje dirbo 1,3 mln. žmonių.
