1 nuotr.Per 2024 m. vidutinės darbo pajamos į rankas Lietuvoje padidėjo 132 eurais (10,3 proc.) ir pasiekė 1407 eurus, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Tuo tarpu vidutinė mėnesinė alga prieš mokesčius antrąjį 2024 metų ketvirtį siekė 2291 eurus.
„Darbo užmokesčio augimui poveikį darė, kaip ir paskutiniais metais, vis didinama minimali mėnesinė alga (MMA), kurios augimas pernai siekė apie 10 proc. Palyginus su ankstesniais metais darbo pajamų augimas išliko panašus. Kaip ir 2023 metais, darbo pajamos į rankas padidėjo apie dešimtadaliu“, – apžvalgoje antradienį teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
„Sodros“ duomenimis, 2024 m. pabaigoje pajamų augimą pajuto 6 iš 10 dirbančiųjų arba 64 proc. Apie 14 proc. apdraustųjų pajamos per metus sumažėjo, o metinė infliacija 2024 m. gruodį buvo 2,1 proc.
„Daugiau nei pusės žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurių pajamos yra trijų vidutinių darbo pajamų dydžio, augimą galėjo patirti tik trečdalis“, – aiškino K. Zitikytė.
Sparčiausią darbo pajamų augimą pernai patyrė vyresni darbuotojai – 51-60 metų amžiaus grupėje augimas siekė 12,4 proc., kai tarp 25-30 metų žmonių – 8,1 proc.
„Sodros“ vertinimu, taip nutiko dėl to, kad darbo pajamos labiausiai augo švietimo (20,7 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros (14 proc.) sektoriuose, kuriuose dirba santykinai daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų.
„Atlyginimų didinimas mokytojams atsispindėjo ir statistikoje – švietimo sektoriuje dirbančių žmonių pajamos padidėjo apie 211 eurų į rankas, nepriklausomai nuo regiono. Žmonių sveikatos priežiūros srityje didėjo ir gydytojų, ir slaugos specialistų, ir socialinių darbuotojų atlyginimai“, – pažymėjo „Sodros“ analitikė.
Daugiausia apdraustųjų turinčiuose ekonominiuose sektoriuose – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, statybose – pajamos didėjo vidutiniškai 10 proc., o transporto sektoriuje – apie 18 proc.
Daugėjo atleidimų
„Sodra“ informuoja, kad darbo rinkos aktyvumas ketvirtąjį ketvirtį buvo mažesnis nei ankstesniais metais – nors įdarbinimų skaičius beveik nekito, atleidimų buvo 4 proc. daugiau. Jei 2023 m. teigiamas įdarbinimų ir atleidimų balansas siekė 26,2 tūkst. žmonių, pernai priimta tik 1,2 tūkst. žmonių daugiau nei atleista.
Gruodį bendras darbuotojų skaičius šalyje sumažėjo 0,8 proc. arba 10,2 tūkst. žmonių, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Daugiausia darbuotojų neteko transporto sektorius (8,9 tūkst.), taip pat prekybos (8,1 tūkst.) ir statybos (2,1 tūkst.) sektoriai. Tuo tarpu didžiausias darbuotojų augimas fiksuotas žmonių sveikatos priežiūros srityje (6,2 tūkst.).
Praėjusiais metais išaugo nedarbo išmoką gaunančių asmenų skaičius. 2024 m. gruodį nedarbo išmoką gavo 83,2 tūkst. žmonių arba 5,1 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Labiausiai nedarbas augo jaunimo tarpe – iki 25 metų amžiaus grupėje 2024 m. lapkritį siekė 12,6 proc., o 25-30 metų amžiaus grupėje – 8,8 proc. Per metus šiose amžiaus grupėse nedarbas padidėjo atitinkamai 1,2 proc. ir 0,9 proc.
„Tai gali būti susiję su tuo, kad jaunimas dažniau dirba sezoninius darbus, darbą derina su mokslais ar drąsiau leidžiasi į naujo darbo paieškas”, – teigė Kristina Zitikytė.
Tuo tarpu 41-50 metų amžiaus grupėje tik apie 5,6 proc. visų apdraustųjų gavo nedarbo išmoką.
