Solidarus, bet nebūtinai teisingas mokestis

Jei sąskaitoje nebūtų pinigų, „užsiundytų" skolų išieškojimo bendroves. Ar tikrai tas PSD nėra tapęs privaloma finansine našta, kurios niekaip negali atsisakyti? Išskyrus tuos atvejus, kai esi pensininkas, Užimtumo tarnyboje užregistruotas bedarbis, neįgalus, vaikas, dieninio skyriaus studentas, pašalpininkas arba vienas iš tėvų, auginančių vaikus iki 8 metų amžiaus. Šiais atvejais PSD sumoka valstybė.

PSD kiekvieno mėnesio įmoka sudaro 6,98 proc. nuo tais metais nustatyto Minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Kadangi šiemet MMA - 924 Eur, tai PSD - 64,50 Eur. Suma atrodo nemaža, tačiau Europos Sąjungoje vidutinė PSD įmoka yra net 13 proc. nuo atlyginimo.

Tobulinant sveikatos apsaugos sistemą, 1992 m. sausio 10-ąją pradėjo veikti Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir jos teritoriniai padaliniai. Ji praadėjo veikti beveik 9 mėnesiais anksčiau nei piliečių visuotiname referendume buvo priimta Konstitucija, kurios antrasis skirsnis „Žmogus ir valstybė" skelbia, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Tad bent teoriškai mąstant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principas turėtų garantuoti ir žmogaus privačią teisę gydytis tik už savo pinigus ir ten, kur nori. Ir nebūti valstybės priverstam kas mėnesį mokėti PSD mokestį.

Tiesa, negalima sakyti, kad VLK nereikėjo. Ją įsteigus, pakito gydymo įstaigų finansavimo principas. Anksčiau ligoninės gaudavo pinigus už lovų skaičių. Daugiau turi lovų, bus daugiau ir pinigų. O įsteigus VLK - jau mokama už pacientams suteiktų medicinos paslaugų skaičių.

Kai dar bijojo žodžio „privalomas"...

Tačiau sugrįžkime prie PSD, kuris gyventojams, besilankantiems tik privačiose gydymo įstaigose, atrodo visiškai nereikalingas valstybės lindimas į žmogaus kišenę. Juolab privalomas lindimas. Tiesa, žodis „privalomas" atsirado šiame gyventojų apmokestinimo įstatyme vėliau. Nes 1992-aisiais tik prieš kelerius metus Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos piliečiams žodis „privalomas" pernelyg asocijavosi su prievarta. Tik dabar jau tapome tiek nuolankūs, kad su įvairiausiomis valdininkų prievartos formomis seniai susitaikėme.

O 1992 m. gegužės 21-ąją Seimo 8-osios eilinės sesijos posėdyje buvo priimtas Sveikatos draudimo įstatymas. Įsigaliojęs nuo 1997 m. Sveikatos draudimo įstatymo projektą pristatė tuometinis Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius, gydytojas psichiatras Leonas Kačinskas. Tik prieš mėnesį atėjęs dirbti į ministeriją. Anksčiau vadovavęs VLK ir vėliau vėl sugrįžęs jai vadovauti.

Įstatymą priėmė 36 proc. seimūnų

Niekas nedrįstų suabejoti, jog įstatymas, įteisinęs visuotinį sveikatos draudimą, palietė visus Lietuvos gyventojus. Įskaitant ir čia gyvenamąją vietą deklaravusius užsieniečius. Tačiau Seimo salėje, kai buvo priiminėjamas toks svarbus įstatymas, sėdėjo tik 64 seimūnai. Būtent jie diskutavo apie šio įstatymo visuotinumo, solidarumo, teisingumo principus.

Tiksliau - diskutavo politikai medikai Vytenis Povilas Andriukaitis, Leonas Alesionka, Kęstutis Kuzminskas ir chemikas Rimantas Dagys. Kiti tik klausėsi. O šio svarbaus, visus gyventojus paliesiančio įstatymo priėmime balsavo dar mažiau seimūnų. Tik 51 politikas. Iš jų 49 pritarė, 1 - prieštaravo ir 1 - susilaikė. Argi ne tragikomedija? Lietuvos pastovūs ir laikinieji gyventojai jau 32 metus kantriai moka PSD, kurį nutarė įvesti mažiau nei pusė 1992-1996 m. kadencijos Seimo!

Informacijos bėdos

Matyt, pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai pyksta mokėdami PSD - retas yra įsitikinęs, kad į fondą surinkti pinigai panaudojami visiškai tikslingai. Nė kiek neištaškant ar nesuklystant. Visuomenė nėra linkusi tikėti, jog fondas, kurio turtas siekia 0,99 milijardo Eur, yra tiesiog preciziškai administruojamas. Ir visuomenė neklysta. Klaidų pasitaiko.

Valstybės kontrolė, atlikusi PSDF 2022 m. ataskaitų auditą, taip pat atkreipė dėmesį, jog ne visus pateiktus duomenis gali patikrinti. Pavyzdžiui, fondas gauna pinigus ir už Lietuvoje gydytus, kitose šalyse draustus užsieniečius. Atvykusius ne tik iš ES šalių, bet ir iš Europos ekonominės erdvės, pavyzdžiui, Norvegijos. Mūsiškiai apdraustieji, pavyzdžiui, turistai, taip pat naudojasi užsienio medikų paslaugomis. Bet duomenys informacinėse sistemose ne visada pateikiami laiku. Reikalingas ir PSDF informacinės sistemos atnaujinimas, kurį planuojama atlikti iki šių metų birželio 30 d.

Daugiausia išlaidų PSDF skiria apdraustųjų sveikatos priežiūrai. 2022-aisiais ši suma siekė 1 942,6 mln. Eur. Vaistams, medicinos įrangai bei jos nuomai buvo skirta 530,3 mln., ligonių reabilitacijai, sanatoriniam gydymui - 114,3 mln., ortopedijos priemonėms - 17,2 mln. Paties fondo funkcionavimui užtikrinti buvo skirta 31,5 mln. Į šią sumą įskaitytos ir draudimą vykdančių institucijų išlaidos.

Kita vertus, ar ne per daug prievartos? Iš II pakopos pensijų fondų pasitraukti faktiškai neįmanoma. Iš PSD mokėjimo - irgi neįmanoma. Nebent išvyktum gyventi į džiungles.

Komentuoja visuomenininkas, gydytojas ortopedas - traumatologas Gediminas AKELAITIS:

Aš, kad ir kaip būtų, esu tarybinių laikų gydytojas, todėl manau, kad solidarumo, būtent solidarumo PSDF yra reikalingas. Nesvarbu, kad dabar esi sveikas, bet nežinai, kokia tavo sveikata bus po 20-40 metų. Medicina visame pasaulyje yra labai brangi - ir gydymas, ir įranga, ir vaistai, ypač kai reikia naujesnių. Jeigu dabar tas, kuris sako, kad eis gydytis privačiai, tai jis nueis privačiai, susimokės 70-350 eurų už ligos nustatymą tiktai. O už gydymą, pavyzdžiui, paimkime onkologiją ar kitą sudėtingą ligą? Tas pacientas po mėnesio jau neturės santaupų.

Aš nekalbu apie tuos vagis, kur milijonus turi. Kalbu apie normalius žmones. Ir tada kiekvieną kartą tas PSDF finansuos žmogaus gydymą, nes jis tam skirtas. Kol aš sveikas - viskas tvarkoj, aš, nors ir nelabai norėdamas, moku PSD, todėl fonde kaupiasi ir mano pinigai. Tegul juos naudoja kiti, kuriems tuo metu reikia. Bet kur yra problema? Šitą PSDF kontroliuoja politikai ir, reikia ar nereikia, švaisto pinigus kaip tas begalvis Dulkys. Nepasiklausdami nei žmonių, nei medikų bendruomenės.

Sugalvojo visuomenės sveikatos biurus. Tai be galo turtingų valstybių paslauga, bet Lietuvai ji nereikalinga. Dabar kuria visuomenės sveikatos centrus, tiksliau sakant, poliklinikas atkuria ir tie pinigai naudojami iš PSDF. Nors iš principo jie turėtų būti skirti tik žmonių gydymui ir atlyginimų medikams mokėjimui bei vaistams. Bet kadangi ligoninių pastatai yra valstybinis turtas, tai jų remontas, apšildymas turi būti apmokami iš valstybės biudžeto, o ne iš PSDF kišenės.

Kad tas fondas yra netikslingai naudojamas pagal politikų užmačias, tai čia yra 100 proc. tiesa, bet kaip solidarumo išraiška PSDF yra labai reikalingas, kai žmogų ištinka bėda. Na, gal vienam įsisirgusiam užteks ir 100 eurų, o gal kitam reikės ir daugiau šimtų, jeigu prireiks protezavimo. Tik blogai, kad fondas ir už pacientų pavežėjimą mokės. Bijau, kad bus prikurta privačių pavežėjimo kontorų ir niekas jų nekontroliuos.

PSDF įplaukos 2022 m.

PSD įmokos 2 547,1 mln. Eur. Valstybės biudžeto asignavimai 204,1 mln. Eur. Lėšos, gaunamos pagal gydymo prieinamumo gerinimo sutartis 3,6 mln. Eur. Kitos pajamos 9,4 mln. Eur.