Sostinėje mečetės artimiausiu metu nebus

Mums užteks, jeigu mums netrukdys

Muftijus Aleksandras Beganskas „Vakaro žinioms" sakė, kad mečetės statybos klausimas stringa ne pirmus metus.

„Sostinės savivaldybė pati pasiūlė jos statybai tinkamą žemės sklypą, bet, matyt, tikėjosi, kad tarp musulmonų kils nesutarimai ir statybų nebus. Ji apsiskaičiavo. Diskusijų kilo, bet mes radome bendrą kalbą, pasiūlymą palaikėme, sostinės valdžia net leido pakoreguoti bendrąjį planą, nes norėjome statyti aukštesnius minaretus, o paskui staiga ėmė ir apsigalvojo, - atviravo muftijus. - Savivaldybė netikėtai nusprendė, kad toje vietoje yra nebeegzistuojančios religinės bendruomenės marijavitų kapinės, todėl statyti nieko negalima. Keistas toks sprendimas, nes vieta buvo tikrinta prieš rengiant detalųjį planą ir viskas buvo gerai."

A.Beganskas patikslino, kad į naujai paaiškėjusias aplinkybes musulmonų bendruomenė atsižvelgė.

„Atsižvelgdami į tai, kad šalia yra kultūros paveldas, pakoregavome savo pradinį planą. Per posėdį paaiškinome, kad kapinės gali būti, bet sklype mečetei vietos vis tiek užtenka. Iš valdininkų į savo pastabas jokio aiškaus atsakymo negavome. Jie kažką apie ateitį prabilo, bet mums rezultatų reikia jau dabar", - toliau pasakojo muftijus.

Taip pat jam užkliuvo ne pirmą kartą valdžios taikomi dvejopi standartai.

„Jeigu jie saugo marijavitų kapines, kaip tada su netoli Lukiškių kalėjimo buvusiomis musulmonų kapinėmis ir mečete? Kodėl šiai vietai netaikomi kultūros paveldo teisės aktai? Kiek žinau, buvęs meras Remigijus Šimašius dėl mūsų prašymo kreipėsi į VSD, bet ar jis taip pat pasielgtų, jeigu naujos sinagogos norėtų žydai? - retorinį klausimą uždavė A.Beganskas. - Tiesa, pastaruoju metu jie dar apie Palestiną ir teroristus prabilo, tačiau mes mečetės negalime pastatyti nuo 1994 metų, kai nieko panašaus nevyko. O mečetės būtinai reikia, nes iš kadaise buvusių 25 šiandien visoje Lietuvoje jų liko tik keturios."

Muftijus pabrėžė, kad jie iš savivaldos nori tik, kad pastaroji nustotų trukdyti.

„Tegul patvirtina planą ir palieka mus ramybėje. Mes net paramos neprašome, bet norime suprasti, kodėl turėdami sklypą, leidimus ir suderinimus, negalime pradėti statybų. Nors gal jie tyčia vengia pasakyti, kad realių priežasčių nėra, nes bijo bylinėjimosi EŽTT? - svarstė A.Beganskas. - Visgi problema yra ir kuo daugiau ją ignoruosime, tuo labiau ji stiprės. Musulmonai yra tradicinė religinė bendruomenė. Jeigu kažkam tai netinka, tarkim Seimas gali paskelbti musulmonus už įstatymo ribų ir klausimas bus išspręstas. O jeigu jis šito nedaro, tuomet mūsų teisės turi būti gerbiamos.

Mano protėviai čia gyvena 600 metų, jie kovėsi šalia Vytauto Žalgirio mūšyje, jie dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose, tarpukariu Kaune buvo pastatyta nauja mečetė, o dabar mes tapome antrarūšiais. Kodėl?"

Apeliuojama į istorijos apsaugą

Sostinės savivaldybė patvirtino, kad Vilniaus musulmonų sunitų religinės bendruomenės panaudos teise valdomo sklypo, adresu Ilgalaukio g. 29, dalyje yra regioninio lygmens nekilnojamas kultūros paveldo objektas - Vilniaus marijavitų senosios kapinės.

„Tai vienintelė religinė bendruomenė Lietuvoje, tarpukariu gyvavusi, o dabar visiškai išnykusi ir pamiršta.

Tarybos aktas nustatyta tvarka galėjo būti skundžiamas teismui, tačiau tai nebuvo padaryta. Šiai dienai jis yra galiojantis ir juo privaloma vadovautis. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus paveldosauginį reglamentavimą ir tai, kad marijavitų kapinių teritorijos vertingųjų savybių pobūdis yra memorialinis, o vertingoji savybė - žemės ir jos paviršiaus elementai - žmonių palaikai, savivaldybės administracija laikosi pozicijos, jog kapinių teritorijoje negali būti planuojami ir projektuojami jokie plėtros ir statybų darbai."

Taip pat buvo patikslinta, kad musulmonai norėjo statyti ne tik mečetę, bet ir religinį kultūros centrą. Tai buvo nesuderinama su kapinių vertingosiomis savybėmis ir joms taikoma apsauga.

Senieji musulmonai prieš

O štai Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas „Vakaro žinioms" teigė, kad jiems užtenka ir dabar veikiančių mečečių.

„Nesame nusistatę prieš tai, jog į Lietuvą naujai atvykusieji musulmonai turėtų savo maldos namus, tačiau tam jie turi aiškiai įsivardinti, kas tokie yra ir ką atstovauja, o ne dangstytis mumis, senaisiais, nuo amžių čia gyvenusiais, Lietuvos totoriais, - teigė jis. - Dar gerai būtų, kad jie nepretenduotų į mūsų maldos namus, kaip kad tai nutiko Kaune.

Palyginimui, jeigu į kokį nors mažą miestelį atsikeltų daug naujų krikščionių ir jie, pareiškę, kad senųjų tenai liko mažai, atimtų jų bažnyčią, juk nebūtų gražu. O Kaune naujai atvykusieji pasielgė būtent taip.

Nesuprantu, kodėl valdžia taip nuolaidžiauja naujai atvykusiems musulmonams, tačiau perspėju, kad tokie veiksmai skaldo tiek Lietuvos totorių, tiek ir Lietuvos musulmonų bendruomenę. Prancūzai, švedai, lenkai jau susidūrė su tokių veiksmų pasekmėmis, tačiau mūsų valdžia nepasimoko iš svetimų klaidų ir lipa ant to paties grėblio."

Komentuodamas situaciją su planuotomis statybomis Naujininkuose, senųjų marijavitų kapinių vietoje, jis pabrėžė, kad jo pirmininkaujama sąjunga iš karto buvo prieš šią idėją.

„Pradėti reikia nuo to, kad tai - jau trečia, mečetės statyboms numatyta, vieta. Vieną sklypą bendruomenė buvo gavusi Lazdynuose, tačiau ten statybos taip ir neprasidėjo. Antras sklypas buvo Antakalnyje, tačiau ir ten pasikartojo ta pati istorija. Galiausiai buvo skirtas sklypas Naujininkuose, tačiau šis sprendimas yra labai nevykęs, nes statybos buvo numatytos buvusių kapinių vietoje. Todėl belieka pasidžiaugti, kad savivaldybė laiku susiprato ir šiuos planus užkardė", - nurodė jis.

Šiandien, pasak jo, žymiai svarbiau seniesiems Lietuvos totoriams yra ne nauji maldos namai, o jų istorinio palikimo išsaugojimas.

„Dabartinio Fizikos instituto prieigose stovėjo ir mūsų mečetė, ir veikė senosios kapinės. Sovietų valdžia šią istorijos dalį pamėgino ištrinti. Labai tikiuosi, kad dabartinė šalies valdžia taip nepasielgs ir jeigu minėto instituto vietoje kils ministerijų miestelis, mūsų protėvių atminimas vis tiek bus išsaugotas. Tai yra Lietuvos istorijos ir kultūros dalis, todėl jai, o ne naujai atvykusiųjų įgeidžių tenkinimui, turėtų būti skiriama daugiau dėmesio", - apibendrino M.Jakubauskas.