1 nuotr.Seimo Švietimo ir mokslo komitetas vakar surengė klausymus dėl projekto, kuriuo siūloma priimti naują Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą. Visi klausimų dalyviai sveikino šią iniciatyvą, nes vyresnio amžiaus žmonės tikrai nusipelno didesnio dėmesio, tiesa, taisytinų vietų įžvelgta nemažai.
Praėjusios kadencijos Seimo narių grupė pasiūlė atskiru įstatymu nustatyti vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindus ir vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimą reglamentuoti kaip valstybinę (valstybės deleguotą savivaldybėms) funkciją: apibrėžti svarbiausias, su vyresnio amžiaus žmonėmis susijusias sąvokas, vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslus ir uždavinius; įteisinti visuomeninės patariamosios institucijos Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą bei savivaldybėse veikiančias savivaldybių vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybas; savivaldybių administracijose steigti savivaldybės vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatorių pareigybes; numatyti įpareigojimą savivaldybėms skirti darbui su vyresnio amžiaus žmonėmis veiklai pritaikytas patalpas, kuriose būtų nemokamai teikiamos kultūros, meno, švietimo, kūno kultūros ir sporto, psichologinės ar socialinės paslaugos ir kt.
„Projektu siekiama duoti pradžią vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimuisi ir formuoti pačios visuomenės supratimą, kad vyresnio amžiaus žmonės, įgyvendindami savo poreikius, negali ir toliau būti „prašytojais" ar „remiamaisiais". Taip pat svarbu sudaryti sąlygas aktyviam ir sveikam senėjimui, taip užtikrinant galimybes ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui", - teigia projekto iniciatoriai - Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės nariai.
Tiesa, buvo siūlyta, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2025 m. sausio, tačiau dar praėjusios kadencijos Vyriausybė pareiškė, kad projekte numatytai valstybinei vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimo funkcijai vykdyti reikėtų papildomai skirti apie 1,6 mln. eurų, o šiems metams tokie pinigai nebuvo numatyti. Todėl Vyriausybė pasiūlė, kad įstatymas įsigaliotų 2026-aisiais.
Vakar Seimo Švietimo ir mokslo komiteto surengtų klausymų metu ši graži iniciatyva buvo pasveikinta, tačiau ir išsakyta nemažai priekaištų.
Prezidento Gitanos Nausėdos patarėja socialiniams klausimams Vaida Budzevičienė iškart pareiškė, kad džiaugiasi iniciatyva bei tikisi, jog ji keliaus toliau.
„Ar ko nors trūksta? Taip, trūksta", - entuziazmą prislopino prezidentūros atstovė.
Pasak jos, prezidentūra iniciatyvoje nemato trijų itin svarbių dalykų. Visų pirma, neatsižvelgiama į vyresnio amžiaus žmonių vienišumo aspektą ir į iš to kylančias problemas. Taip pat nenumatoma, kaip bus sprendžiama skaitmeninė jų atskirtis. Galiausiai, nesprendžiamos senjorų saugumo, ypač regionuose, problemos. V.Budzevičienės teigimu, iš viso to kyla vienas esminis klausimas: ar įstatymas skirtas visiems vyresnio amžiaus žmonėms, ar tik tiems, kurie nori šviestis, mokytis, yra aktyvūs.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjas vyresnio amžiaus asmenų politikos klausimais Steponas Kulbauskas akcentavo, kad politikai, susijusiai su vyresniais žmonėmis, itin svarbu duoti didesnį svorį. Nes, kaip prognozuoja Jungtinės Tautos, Lietuvoje 2050 m. 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys sudarys apie 29 proc. visų gyventojų.
Jis akcentavo, kad dabartinės Vyriausybės programoje šiems žmonėms skirta net atskira dalis - turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje. Tačiau, anot ministerijos atstovo, reikia didesnio dėmesio vyresnio amžiaus žmonių užimtumo didinimo, dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybėms.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Tomas Pūtys pridūrė, kad „tobulintinų aspektų yra nemažai". Pasak jo, visų pirma atrodo, kad dalį lėšų siūloma išmesti į balą, raginant steigti koordinatorių vyresnio amžiaus žmonių klausimais etatus, nors tai dubliuotų jau esamų tarnautojų funkcijas: esą geriau šias lėšas skirti kitoms senjorų reikmėms.
Galų gale Vilniaus miesto pagyvenusių žmonių asociacijos vadovas Remigijus Samuilevičius pareiškė, kad reikia suteikti daugiau žmonių tokioms, kaip jo vadovaujamoms, organizacijoms - jog jos galėtų lengviau iš ministerijos gauti leidimus vykdyti mokymus. Be to, pasak R.Samuilevičiaus, kad įstatymo projektas negultų į stalčius ir kad nebūtų tik deklaracija, skelbianti, jog „sieksim, darysim", į įstatymą reikia įrašyti ir siektinus rodiklius.
Pavyzdžiui, nustatyti, kokios sveiko gyvenimo trukmės pasieksime, kiek senjorų dalyvaus mokymuose ir pan.
