1 nuotr.Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Seimo priimtame Gynybos fonde įtrauktus akcizus kurui ūkininkai gali vertinti kaip Vyriausybės duotų pažadų laužymą ir nuspręsti tęsti šių metų pradžioje vykusius protestus.
„Jeigu (Vyriausybė – ELTA) vėl pradės juos (pažadus – ELTA) laužyti, ūkininkai tikrai atvažiuos, net neabejoju. Tik pabaigs savo darbus. Dabar laukiama javapjūtės ir tikrai po jos gali būti, kad atvažiuos“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė S. Skvernelis.
„Ūkininkai, kalbant apie jų interesus, jeigu sutarė su Vyriausybe viena, tai tų susitarimų reikia laikytis. Jeigu juos apgaus, manau, kad ūkininkai tikrai netylės“, – akcentavo politikas.
Parlamentaras pakartojo vertinimą, kad gynybos mokesčių fonde įtrauktas akcizų didinimas Lietuvos ekonomikai „smogs kitu galu“ – brangins prekes bei paslaugas gyventojams ir skatins infliaciją.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą 2027 m.
