Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, liepos 28-ąją prasidėjus vėtrai ir liūčiai Akmenės rajone per mažiau nei 12 valandų iškrito stichinis lietaus kiekis - iki 80 mm. Vanduo užsėmė namus, gatves, ūkininkų pasėlius, apgadino piliakalnius, dėl vėjo išverstų medžių sutriko elektros tiekimas, todėl pirmadienį Akmenės rajone paskelbta ekstremali situacija.
"Tvarkomės po truputį, - patikino Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, mūsų komunalinės įmonės labai daug dirba, ESO elektros tiekimą atkuria, o mes dirbame su infrastruktūra. Ten, kur medžiai išgriuvę, viską tvarkome, valome. Ir ugniagesiai-gelbėtojai mums padėjo. Tik dar labai prašome žmonių nesiimti saviveiklos, talkų, patiems medžių nuo kelių netempti, su pjūklais nepjaustyti, nes pasvirę medžiai, jų šakos dar užvirsti gali. Medžių pašalinimo darbus turi atlikti profesionalai.
- Ar prisimenate panašią liūtį Akmenės rajone?
- Neprisimenu panašios ekstremalios situacijos Akmenės rajone. Nors kitur yra buvę. Pats kaip tik pernai liudininkas buvau, kai rugpjūčio pradžioje audra ir ledo kruša vos prieš pusvalandį buvo Joniškio rajone nuniokojusi Žagarę. Bet kad beveik lygiai po metų Akmenėje bus tiek vandens, tikrai nesitikėjau. Vėjas kaip vėjas, viskas tvarkoje, bet kai su tuo vėju dar toks kiekis vandens prilytų, tai to dar nebuvo. Tiesa, tų liūčių yra buvę, atsimenu, kartą lijo vos ne visą savaitę, bet lijo iš lėto ir šalta buvo, tik 6 laipsniai šilumos. Bet kad prilytų tiek daug ir taip staigiai, tai to tikrai dar nebuvo. Nuostolius dar skaičiuojame.
- O jums asmeniškai ar pavyko išvengti liūties padarinių?
- Mano namo rūsys pilnas vandens. Vanduo pakilęs 15 cm, o pažįstamo rūsyje - net iki lubų vandens. Tvarkomės ir namie. Vėjas sode pusę obuolių nuo šakų nudraskė. Žmona su sūnumi dabar nuo žemės renka. Lapų visur pilna prikritę, vanduo visur bėga, nes tokio kiekio vandens jokie lietaus vamzdžiai negali suryti. Juk niekas nesitikėjo tokios stichinės nelaimės.
Mums dar ne taip baisu, o Latvijoje - Rygoje, Jūrmaloje dar baisiau. Draugas vakar iš Rygos važiavo 4,5 valandos, nes visur medžiai ant kelių išgriuvę.
O pas mus Naujojoje Akmenėje vėjas 17 medžių išvertė. Visai šalia buvo toks didžiulis gražus gluosnis, tai iš jo beveik nieko neliko. Žmonės labai skundžiasi, kad per stogą teka į daugiabučius, bet manau, kad vanduo pro stogą tiesiog nuvarva sienomis. Stogai plokšti, juose yra tik keli vamzdžiai lietaus vandeniui nutekėti. Bet kai tokia liūtis, vamzdžiai nespėja to vandens suryti. Visame mieste stovi vanduo, pakilęs į tam tikrą lygį, nes vandens nespėja surinkti nuotekų sistemos. Didžiausias krūvis tenka nuotekų ir valymo įrenginiams, visi siurbliai turėjo būti įjungti. Nebuvo čia viskas labai paprasta.
- Kuri Akmenės rajono vieta nukentėjo labiausiai?
- Papilės kraštas. Paprašiau visų seniūnų, kad jie paveiksluotų nuostolius. Taip vadinamas Simono Daukanto kelias nuo S.Daukanto paminklo palei Ventos upę - irgi dabar uždrausta tuo keliu eiti, nes Venta yra visai išplaukusi iš krantų ir paplovusi kelią. Juokaujame, kad dabar Venta kaip Nemunas. Pavėsinės, kurios buvo krante, panirusios, pasvirusios, sporto aikštelės po vandeniu, kapinėse yra kapų pajudėjusių, o ant Papilės II piliakalnio yra didžiulės nuošliaužos.
Nežinau, kas čia kažkada sugalvojo, kam šovė į galvą, kad piliakalniai turi būti pliki. Nemanau, kad jie XV amžiuje buvo pliki. Vis tiek buvo kažkokie krūmai, žolynai specialūs. Netgi kelininkai dabar naudoja tam tikrą žolę, kuri turi ilgesnes šaknis, kad sutvirtintų kelkraščių viršutinį sluoksnį. O mes dabar visus piliakalnius nunuoginome ir turime pasekmes, kad viskas šliaužia. Tie šaknynai nupjautų medžių išpuvo, susidarė ertmės, į kurias dabar bėga vanduo. Gedimino kalnas pašliaužė, o ir mūsų piliakalniai šliaužia.
- Sakote, kad jau ir kapai ima šliaužti?
- Ypač tai liečia senas kapines prie piliakalnių. Mes jau darėme tam tikrą ekspertizę, draudėme tose kapinėse laidoti, gal tik urnose. Bet aišku, buvo dėl to daug emocijų. Tai žmonės nori būti palaidoti šalia artimųjų, tai nenori po mirties būti sudeginami, nors ekspertai reikalauja, kad būtų laidojama tik urnose. Tačiau kaip spręsti tą problemą, jeigu žmonėms emociškai skaudu? O dabar tie kapai ir pajudėjo per liūtį...
- Turistai mėgsta lankyti ir Ventos regioninį parką. Kaip jis prieš vėją ir liūtį atsilaikė?
- Labai nukentėjo pažintiniai takai, kurie buvo suformuoti ant vadinamojo Jurakalnio. Upė visai išplovė takus, kelių gruntą, keliuose atsivėrė duobės, nors tie keliai buvo visai neseniai nugreideriuoti.
Man labai keista, kodėl apie artėjančią vėtrą ir liūtį nebuvo pranešta į gyventojų telefonus. Praneša apie daug mažesnes grėsmes, o šiuo atveju niekas neperspėjo. Pavyzdžiui, mano rūsyje stovi nemažai elektros prietaisų, kai vanduo juos paskandino, išlėkė saugikliai ir išsijungė elektra. O juk galėjo koks nors žmogus įbristi savo namų rūsyje į vandenį, kai dar veikė elektra ir gauti didžiulę elektros iškrovą ar net žūti. Laimei, mūsų rajone šįkart apsieita be žmonių aukų.
- Akmenės rajone daug ūkininkų. Ar nenukentėjo jų pasėliai?
Turiu nuotraukų, kur javai visiškai paskendę. Aš pats irgi šiek tiek ūkininkauju, esu apsidraudęs dėl ramybės, todėl žinau, kad jei kokie nors javai ar žirniai išgula, draudikai kompensacijos neduoda. Bet vienas dalykas, kai javai išgula savaime, o kitas dalykas - kai dėl stichinės nelaimės. Manau, kad stichinė nelaimė - jau draudiminis įvykis, bet dėl to dar ginčų turėsime. Javai dabar paskendę ir klausimas, kiek greitai tas oras atsistatys. Jei ta drėgmė ilgai stovės, ar nepradės viskas pūti? Ar nesupus bulvės? O pramoninių sodų derlius nuo vėtros taip pat nukentėjo.
Aš pats kartais pajuokaudavau, kad gal mano proproanūkiai dar išgyvens be klimato kaitos, bet dabar pats matau, kad Lietuvoje vyksta gamtos anomalijos ir visiškai pritariu, kad klimatas keičiasi. Ir žiemos jau ne tokios baisios kaip turėjome, o šiemet mano sode abrikosas prinokino tokių saldžių vaisių, kad jie saldesni nei importuojamų iš šiltųjų kraštų. Teko ragauti ir Lietuvoje ne šiltnamyje, o tiesiog lauke užaugintų žaliųjų vynuogių.
Bet ūkininkams po tokių gamtos anomalijų tiesiog nusvyra rankos, nes jie yra labai priklausomi nuo gamtos. Ne tik nuo rinkos. Gali daug dirbti, stengtis, investuoti, o gamta iš tavęs pasijuoks. O draudikams dar reikia įrodyti, kad pas tave iš viso augalai dingo. Jei derliaus nuostolis 50 proc., draudikai nepripažįsta, jog tai dideli nuostoliai. Nors dėl liūties tavo grūdai tapo ne pirmos klasės, bet tik ketvirtos. O gal tik pašarams tinkami...