Stiprėja ES ir JAV nesutarimai dėl įšaldytų rusiškų aktyvų

JAV siūlo kelis variantus

Amerikos pasiūlymas panaudoti užblokuotus rusiškus aktyvus karinės pagalbos Ukrainai finansavimui gali pažeisti tarptautinę teisę ir kelia nemažai klausimų, pareiškė Europos Centrinio banko prezidentė Kristin Lagard (Christine Lagarde), praneša „Financial Times" (FT).

„Perėjimas nuo aktyvų įšaldymo prie jų konfiskacijos ir vėlesnio panaudojimo yra tai, ką būtina rimtai apsvarstyti", - sakė ji. CB vadovės nuomone, neatsargūs veiksmai gali pakenti tarptautinei tvarkai, kurią dabar siekia apginti Vakarai, norintys, kad ją gerbtų ir Rusija.

JAV pasisako už tai, kad blokuoti rusiški rezervai būtų konfiskuoti visa apimtimi ir perduoti Ukrainos karinių reikmių tenkinimui. Europos šalys nuogąstauja, kad tai baigsis finansų rinkos destabilizacija ir tarptautinės teisės pažeidimu. Europos Sąjunga linkusi Kijevui perduoti tik aktyvų generuojamą pelną. Šis klausimas dar svarbesnis tapo dėl to, kad JAV Kongresas pusę metų negali suderinti naujo paramos Kijevui paketo.

K.Lagard nuomone, pagreitintos konfiskacijos procedūros sukeltų ir nemažai kitų klausimų, susijusių su tarptautine teise, finansiniu stabilumu bei atsakingumu. Ji priminė apie didžiulę rusiškų aktyvų pasiskirstymo asimetriją: Europoje jų yra įšaldyta už daugiau negu 200 mlrd. eurų, kai Amerikos jurisdikcijoje - tik už 6 mlrd. eurų.

Jungtinių Valstijų finansų ministerija vadovaus šalių koalicijos, siekiančios palikti Rusiją be ginklų ir pinigų, diskusijoms, FT patikino aukštas pareigas institucijoje einantis šaltinis. Jis patikslino, kad ministerija tikisi, jog diskusijose bus aptartas ir aktyvų atšaldymo bei jų panaudojimo Ukrainos reikmėms klausimas, kadangi birželį Italijoje vyksiančio G7 šalių atstovų susitikimo svarstymui norima pateikti rimtus galimus variantus.

Balandžio 17 d. pasibaigus Vašingtone vykusiam G7 šalių finansų ministrų ir Centrinių bankų vadovų susitikimui buvo paskelbtas bendras pareiškimas. Jame nurodoma, kad Rusijos aktyvai įšaldyti liks tol, kol šios šalies valdžia nesutiks kompensuoti Ukrainai dėl karinio konflikto patirtų nuostolių.

Taip pat Amerikos valdžia analizuoja kelis rusiškų aktyvų panaudojimo variantus, tarp kurių - obligacijų išleidimas. Šiuo atveju ukrainiečiai iš karto galėtų gauti daugiamilijoninį rusiškų lėšų pelną už kelis metus į priekį. Vašingtono skaičiavimu, tokios obligacijos per artimiausius dešimt metų galėtų duoti 30-40 mlrd. eurų siekiantį pelną, ir 50-60 mlrd. per 15-20 metų.

Nepaisant žadamų pelnų, Europos šalys nerimauja dėl to, ką reikės daryti su obligacijomis, kurių padengimui artimiausią dešimtmetį planuojama panaudoti rusiškus aktyvus, jeigu karas Ukrainoje baigsis ir pagal taikos sutartį aktyvus teks grąžinti Maskvai.

Rusijos valdžia kritikuoja aktyvų blokavimą ir visus su jais planuojamus atlikti veiksmus.

Šveicarai neskubės su konfiskacija

Šveicarijos Federalinė taryba nemato poreikio prisijungti prie specialios G 7 šalių grupės REPO (Russian Elites, Proxies, and Oligarchs), užsiimančios į sankcijų sąrašą patekusių rusiškų aktyvų paieška. Tai portalui RBK patvirtino Šveicarijos federalinis ekonomikos, švietimo ir tyrimų departamentas (EAER).

„Bendradarbiavimas tarp Šveicarijos ir jos tarptautinių partnerių taikant sankcijas Rusijai puikiai veikia techniniame lygmenyje. Dėl šios priežasties Federalinė taryba nemato būtinybės jungtis prie REPO. Jeigu ateityje narystė joje atitiks Šveicarijos interesus, taryba gali peržiūrėti šį klausimą", - patikslino institucija.

REPO - tarptautinė grupė, užsiimanti rusiškų aktyvų, kuriems po 2022 m. vasario invazijos į Ukrainą taikomos sankcijos, paieška. Ją 2022 m. kovą įkūrė G7 šalys, prie kurių prisijungė Australija. Grupės veikloje dalyvauja ir Europos Komisijos atstovai.

Šveicarija yra prisijungusi prie ES Rusijai taikomų sankcijų. Nuo tada Bernas ne tik palaikė visus 12 sankcijų paketų, bet ir paruošė savo sankcionuojamų asmenų bei organizacijų sąrašą. Šveicarijoje esantys jų aktyvai buvo įšaldyti.

EAER nurodė, kad atidžiai seka Vakarų partnerių veiklą, susijusią su rusiškų aktyvų perdavimu Kijevui. Visgi institucija patikino, kad šalis sprendimus priims vadovaudamasi Šveicarijos bei tarptautine teise ir savo užsienio politikos tikslais.

Kovą EK pasiūlė Ukrainos paramai naudoti įšaldytų Rusijos aktyvų duodamą pelną. Remiantis EK planu, 90 proc. lėšų per Taikos fondą būtų paskirta ginkluotės Kijevui pirkimui, likę 10 proc. - šalies atstatymui.

EAER nurodė, kad Šveicarijoje saugoma Rusijos Centrinio banko aktyvų ir rezervų už maždaug 7,8 mlrd. eurų, tačiau šios lėšos yra ne įšaldytos, o nejudinamos - su jomis negalima atlikti jokių finansinių operacijų. Taip pat šalyje įšaldyta rusiškų aktyvų už maždaug 7,9 mlrd. eurų, kurie priklauso ES sankcijų sąrašuose esantiems asmenims ir organizacijoms.

Rusijai užpuolus Ukrainą, ES ir G7 šalys įšaldė rusiškų aktyvų už 260 mlrd. eurų. Rusijos finansų ministerijos vertinimu, įšaldytų aktyvų suma siekia 300 mlrd. JAV dolerių.

Didžioji aktyvų dalis saugoma Belgijos įmonės „Euroclear" sąskaitose. Iš jų grupė per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 3 mlrd. eurų. Iš viso per 2023 m. jie grupei atnešė 4,4 mlrd. eurų.