Stogas virš galvos - regionų galvasopė

Lietuvos savivaldybės prieš kelis metus pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie savivaldybių socialinių būstų fondą. Visose savivaldybėse socialinius būstus nuomojosi 739 jaunos šeimos, 973 daugiavaikės šeimos, 324 našlaičiai, netekę tėvų globos, 1260 neįgalių piliečių, 279 asmenys turėjo teisę, kad jų socialinis būstas būtų pagerintas ir pan. Iš viso Lietuvoje buvo 11 061 apgyvendintas socialinis būstas. Daugiausia - Vilniuje (1003), Kaune (973), Klaipėdoje (536), Jonavos rajone (526). Mažiausiai socialinių būstų turėjo Neringos savivaldybė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis fondas ėmė sparčiai augti nuo 2016 m., o dabar vėl po truputį mažėja.

Jauna šeima - kaip stiklainyje

Anot Akmenės rajono mero V.Mitrofanovo, dabar aktualiausi du klausimai. Pirmas klausimas - socialinio būsto klausimas, nes per daugiau nei tris dešimtmečius regionuose buvo pastatytas tik vienas daugiabutis, Molėtuose.

Kitas dalykas - nors butų poreikis regionuose yra, tačiau atgal į Lietuvą iš emigracijos grįžtantys žmonės jau nenori gyventi tipiniuose blokiniuose namuose -dėžutėse, pastatytose tarybiniais laikais. Žmonės emigracijoje priprato gyventi kotedžų tipo namuose, todėl ir Lietuvos regionuose nori kažko panašaus. (O būsto nuoma „dėžutėje", pastatytoje Naujojoje Akmenėje, gali kainuoti 250-400 Eur/mėn. - red. past.).

Dar vienas dalykas, kurį akcentavo V.Mitrofanovas, nekilnojamojo turto vystytojai nori, kad finansiškai prie infrastruktūros kūrimo prisidėtų ir savivaldybės. Tačiau regioninių savivaldybių biudžetai per menki, kad galėtų skirti 15-17 milijonų eurų iš savo lėšų. Juolab kai verslas įdarbina ne rajono gyventojus, bet atsiveža savo darbo jėgą.

V.Mitrofanovas skeptiškai atsiliepė apie socialinius būstus:

„Jeigu žiūrėsime į socialinį būstą, tai aš, būdamas giliai širdyje socialistas, kalbėsiu nelabai socialistiškai. Esu prieš dabartinį socialinio būsto skyrimą, nes juo turėtų naudotis tik tie žmonės, kurie negali pasirūpinti savimi, su negalia ir panašiai. Nes kitu atveju, kai mes jaunas šeimas į socialinius būstus patalpiname, mes jas patalpiname tarsi į stiklainį ir jos bijo užsidirbti pinigų, nes tada bus iškeldintos. Taip, tokios šeimos gali pereiti į savivaldybės nesocialinius butus, juos nuomotis, bet kiek mes tokių butų turime? Laikai keičiasi, mes visi turime pedagogų, gydytojų pritraukimo programas, turime juos aprūpinti būstais, atvykusieji ir patys nori būstus nuomotis, nes nėra tikri, ar liks čia gyventi ilgam, ar kitur išvyks.

Bet tokių būstų, kuriuos savivaldybės galėtų nuomoti vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems atvykėliams medikams ir pan., regionų savivaldybėse trūksta. O socialiniai būstai, anot V.Mitrofanovo, žinant, koks kontingentas juose apsigyvena, yra katastrofa. Savivaldybei tenka tuos būstus remontuoti, o tai didžiuliai pinigai.

Akmenės rajono meras nebuvo įsitikinęs, ar nekilnojamojo turto kainų nepakelia ir pradiniai įnašai, kuriuos valstybė skiria jaunoms šeimoms, kad įsigytų būstą.

V.Mitrofanovas svarstė, jog galbūt būstų kainas sureguliuotų protingas nekilnojamojo turto mokestis. Nors pripažino, kad kalbėti apie mokesčius yra nepopuliaru.

Pirko kuo pigiau, kad nupirktų daugiau

Kalvarijos meras Nerijus Šidlauskas irgi sutiko, kad socialiniai būstai yra didžiulė problema.

„Čia turbūt visi merai V.Mitrofanovui pritartų, - neabejojo N.Šidlauskas - Tik labai svarbu, kad tuos socialinius būstus neperimtų iš savivaldybių kažkoks privatus verslas ar nevyriausybinė organizacija. Nes gal pradės tuos socialinius būstus renovuoti, o paskui žmonės negalės padidintos nuomos išsimokėti. Pats toks naujo socialinių būstų savininko, administratoriaus atėjimas nieko neišspręs. Juk socialiniuose būstuose gyvena žmonės, kuriems visas socialinių paslaugų paketas priklauso, tai nėra pasiturintys žmonės. Dabartinė socialinių būstų nuoma yra labai simbolinė, o jeigu ta nuoma būtų per didelė, kas ją mokėtų? Tam juk ir yra socialiniai būstai tiems žmonėms, kurie negali brangiau nuomotis.

Socialinių būstų pas mums labai trūksta. Šiai dienai eilėje yra apie 60 žmonių, o atsinaujinimas tokių būstų labai mažas. Naujų jau visai nenuperkame, o per metus, bijau suklysti, vidutiniškai atsilaisvina gal tik 5 būstai. Socialinių būstų priežiūra taip pat kainuoja.

Yra ir geresnių butų nupirktų, bet buvo laikai, kai mums buvo svarbu nupirkti kuo daugiau butų, todėl buvo nupirkta pigių butų, todėl reikėjo visokių remontų. Tiesa, negaliu sakyti, kad socialiniuose būstuose gyvena netvarki žmonės. Taip, yra ir netvarkingų, bet yra ir tokių, kurie patys remontuoja, prižiūri. Taip, yra neprižiūrinčių, patalpas gadinančių, bet didžioji dalis nuomininkų yra tvarkingi. Kai vykdai kontrolę, tai ir laužymo yra mažiau.

Kokių nors būsto lengvatų atvykusiems specialistams - medikams, pedagogams, o dabar - ir policininkams neturime. Mes tik turime programas dėl finansavimo, bet atvykę specialistai turi patys ieškoti, kur gyventi. Regionuose, ypač mažose savivaldybėse tikrai nėra naujų namų pastatyta. Mūsų savivaldybėje, apskritai, jeigu norėtų išsinuomoti butą pakankamai geras pajamas turintis žmogus, jam būtų labai sudėtinga tokį butą rasti, Nuomos kaina yra pakankamai didelė, nes tiesiog nėra pasiūlos".

Šiuo metu nekilnojamojo turto portale „Aruodas" nėra nė vieno skelbimo apie Kalvarijoje išnuomojamą būstą. Artimiausi išnuomojami būstai - Alytuje (280 Eur/mėn) ir Druskininkuose (40 Eur/mėn).

Kaip tuos nekilnojamojo turto vystytojus privilioti?

Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis patikino, jog situacija su socialiniais būstais visur ta pati, o reikalavimai dėl jų įrengimo - aukšti.

„Turime socialinius būstus sutvarkyti, priduoti, - aiškino K.Račkauskis, - bet tokie būstai ne visada būna tinkamai prižiūrimi, turime labai daug įsiskolinusių nuomininkų, todėl nuostoliai nemaži. O ir eilės laukiančių socialinio būsto yra nemažos.

Aš galvoju, jog pirmas dalykas - tie reikalavimai socialiniams būstams turėtų būti mažesni, nes dabar yra labai aukšti reikalavimai. Žiūrima į didžiuosius rajonų miestus, bet pas mus pačiame Radviliškyje labai didelė problema nusipirkti naują butą, nes naujų statybų nėra. Socialinių būstų taip pat reikia ieškoti mažesnėse mūsų rajono gyvenvietėse. O jaunų specialistų apgyvendinimas pas mus taip pat gana sudėtingas, nes, kaip ir sakiau, naujos statybos daugiabučių pas mus Radviliškyje nėra.

Bet jeigu kokie nors nekilnojamojo turto vystytojai norėtų pas mus ateiti, mes patys sutvarkytume infrastruktūrą. Gali ir savo darbo jėgą atsivežti, juk investuotojui nenurodysi, iš kur jam darbuotojų paimti. Natūralu, kad investuotojai skaičiuoja, ar jiems apsimoka regionuose statyti. Nes atsipirkimas to paties naujai pastatyto būsto Radviliškyje ar Vilniuje yra labai skirtingas." (Radviliškyje būsto nuoma - 250-400 Eur/mėn - red. past.).