1 nuotr.Ketvirtadienį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) surengė eiseną iki Vyriausybės, kur Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovams įteikė kreipimąsi. Juo prašoma prisidėti prie šunų vedlių parengimo. Anot organizacijos prezidento Pauliaus Kalvelio, ši iniciatyva siekia priminti, kad žmonės su regos negalia vis dar laukia pokyčių įgyvendinimo.
„Deja, bet su SADM mes nerandame bendros kalbos jau daugiau kaip metai. Rezultato šiai dienai neturime, tai tikslas yra, kad šis klausimas (dėl šunų vedlių parengimo – ELTA) atsirastų Vyriausybės darbotvarkėje“, – Gedimino prospektu vykusios eisenos metu žurnalistams teigė P. Kalvelis.
Anot jo, jeigu tokia programa būtų finansuojama, Lietuvai per penkerius metus pakaktų parengti 25 šunis vedlius.
„Šuo vedlys ne kiekvienam žmogui su regos negalia yra reikalingas, ne visiems jis ir tinka, ne visi turi įgūdžių juo rūpintis, nes tai yra ir didelis žmogaus darbas. Šunis vedlius turėtų turėti aktyvūs žmonės, kurie dalyvauja darbo rinkoje, visuomeniniame gyvenime“, – aiškino Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas.
„Birželio mėnesį išsakėme lūkestį, kad turi atsirasti darbo grupė. Praėjo keturi mėnesiai – darbo grupės nėra. Mes nepamiršome. Tikiu, kad ledai pajudės“, – vylėsi jis.
Pirmasis Lietuvoje dresiruotas šuo vedlys bus parengtas po dvejų metų
Katedros aikštėje prasidėjusioje eisenoje dalyvavusi Lietuvos neįgaliųjų sporto lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja pirmąjį Lietuvoje dresiruotą šunį vedlį gaus po dvejų metų. Kaip pažymėjo paralimpietė, jai tai būtina priemonė kokybiškesnio gyvenimo užtikrinimui.
„Tai yra priežastis, dėl ko esu čia. Kiekvienas mūsų žingsnis yra link kokybiškesnio neregių gyvenimo. Daugeliui neregių šuo vedlys nėra prabangos dalykas, tai – nematymo kompensacija, būdas neatsitrenkti į stulpą, neįkristi į duobę“, – žurnalistams pasakojo O. Dobrovolskaja.
„Šiuo metu į gatvę be baltosios lazdelės išeiti negaliu, nes matau vos 1 procentą. Po kurio laiko gali būti, kad visai nieko nematysiu, todėl kiekvienas išėjimas man tampa vis pavojingesnis. Esu profesionali sportininkė, todėl susitraumuoti man reiškia prarasti tam tikrą treniruočių skaičių“, – pabrėžė ji.
Pasak paralimpietės, tokio šuns asistento parengimas yra ilgas procesas.
„Šuo vedlys yra nepigus malonumas – išlaidos sieks apie 25 tūkst. eurų. Pati esu suinvestavusi apie 2 tūkst. eurų savo lėšų, taip pat prisideda fiziniai asmenės, įvairios įmonės. Be jų pagalbos negalėčiau net pasvajoti apie po dvejų metų mano namuose apsigyvensiantį šunį vedlį Rubį“, – sakė O. Dobrovolskaja.
„Rubis buvo atrinktas iš veislyno Čekijoje. Į Lietuvą jis atkeliavo tik prieš porą mėnesių, metus gyvens pas savanorius – bus ugdomas bendro paklusnumo, socializacijos. Antrus metus į procesą būsiu įtraukta aš, kaip būsima šeimininkė, neregė. Kartu keliausime po miestą, jis mokysis, kaip mane vesti, aš – kaip jo klausyti“, – teigė ji.
Darbo grupę žadama sudaryti spalį
Savo ruožtu po eisenos su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais Vyriausybėje susitikusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė tikina, kad darbo grupė bus sudaryta dar šį mėnesį.
„Šis klausimas mums žinomas. Su kolegomis spalio mėnesio bėgyje sutarėme sudaryti darbo grupę, plėtoti galimybes visiems negalią turintiems asmenimis pasinaudoti tokiais šunimis asistentais ir žiūrėti į kitų šalių praktikas – ir Estija, ir Latvija tas galimybes yra sudariusios, tačiau jau perspėja mus, kokiu keliu geriau eiti, kokių rizikų vengti“, – po susitikimo tvirtino J. Jakštienė.
„Vienas dalykas yra šuo vedlys, kurio kaina yra apie 30 tūkst. eurų. Tačiau dar kitas svarbus dalykas yra ir jo maitinimas, veterinarinė priežiūra, periodinis dresavimas. Pati šuns tarnystė yra aštuoneri metai, todėl turime galvoti, kas bus, kai šis laikotarpis baigsis. (...) Kalbame apie tam tikras finansines apimtis, kurias su organizacijomis turime sutari, kaip visas mechanizmas galėtų veikti“, – aiškino ji.
Anot viceministrės, toks finansavimo iš šunų vedlių parengimo mechanizmas galėtų būti suformuotas dar šiais metais.
„Manau, kad šiemet susidėlioję mechanizmą, kitais metais jau galėtume galvoti apie pirmas iniciatyvas. Tačiau sukurti dresavimo mokyklą, padėti asmeniui su negalia su tuo šunimi judėti yra mažiausiai penkerių metų darbas“, – pasakojo J. Jakštienė.
LSSA, prašydama imtis konkrečių veiksmų dėl šuns vedlio, padėsiančio regos negalią turintiems piliečiams, parengimo pirmą kartą į SADM kreipėsi praėjusių metų rudenį. Visgi, kaip teigė organizacijos prezidentas P. Kalvelis, jokie pokyčiai nuo to laiko įgyvendinti nebuvo.
