Švento Jurgio pergalė

Kažin... juk šventas Jurgis yra visų, ir per Jurgines kai kur Europos pietuose jau būna nužydėję sodai, suvešėjusi žaluma, taigi - pasiruošta vasarai.

Į Lietuvą šventas Jurgis pasibeldžia griaustiniu, o jis, dundulis, reiškia kitokią būtį - po jo ima vešėti visa žaluma, po jo galima bėgioti basomis. Šiandien daug kam tokia žinia yra keista ir bereikšmė, nes žemė ir taip jau žalia, žydi ievos, ankstyvieji sodo medžiai, o basi, beje, niekas nevaikšto! Įdomu - kodėl? Galima suprasti šimto metų senumo praktiką, kai batai buvo prabanga, kai basakojis piemenukas buvo įprastas reiškinys. Žinoma, ir tada visiems pakako klumpių, naginių ar vyžų, su kuriomis nebūsi toks greitas kaip basas, bet šaltos žemelės nejausi. Taigi, jei norėjai lakstyti „kaip vėjas", turėjai būti basas!

Šventas Jurgis gamtoje nežinomas. Bet, likus savaitei iki gegužės, po Jurginių, išvystame tikrą pavasarį - vešlų, jaukų ir spėjusį jau daug ką sukurti. Kas yra jo kūriniai? Kaip juos vertina gamta ir kaip tą darome mes?

Pradėkime nuo grybų, kurių įvairovė yra sunkiai aprėpiama. Kiekvienam metų laikui - savo grybai, svarbu, kad vaisiakūnio stadija turėtų sąlygas subręsti ir paberti sporas. Augalų atveju tai būtų žydėjimas ir sėklų (vaisių) užmezgimas bei subrandinimas. Grybienos vešėjimas dirvoje prasideda atšilus - kiekvienai rūšiai sąlygos yra savitos, todėl negalima lyginti bobausių, briedžiukų ir vasarinių ūmėdžių ar baravykų augimo tempų. Dabar - pats geriausias bobausių ir briedžiukų, o šiaurės Lietuvoje - pavasarinių balteklių (dar vadinamų avižėlėmis) augimo metas. Stojus didesniems gegužės karščiams jų sezonas baigsis, grybai paskleis savo sporas ir jų naujo augimo lauksime visu metus.

Mums labai sunku suprasti, kaip per trumpą laiką gana atšiauriose sąlygose (naktys būna dar pakankamai vėsios) iš sėklelės ar žemėje glūdėjusio šakniastiebio išauga ir pražysta „tikras" augalas. Daugelio pavasarinių augalų rūšių gyvenimas labai trumpas, šiuo metu (dabar) jau baigia žydėti žibuoklės, paprastieji rūteniai, šalpusniai. Maža to, pavasarinės ankstyvės peržydėjo ir barsto savo sėkleles - iš jų kitą pavasarį išaugs mažos, vos keleto centimetrų aukščio ankstyvės.

Prieš dešimtį dienų Žuvinte jau stebėtos pilkosios žąsys, vedžiojančios geltonpūkius, tiesiog „auksinius" žąsiukus. Tuo pat metu stebimame lizde išsirito jūrinių erelių jauniklis, o Juodkrantės didžiųjų kormoranų kolonijoje lizduose jau spiegė ar girgždėjo (sunku aprašyti tą garsą) bent savaitės amžiaus kormoraniukai.

Atėjo metas gimti briedžiukams. Vadinasi, briedės nuo savęs nugins pernykščius savo vaikus - maisto pakanka, saugu, todėl jie tikrai galės gyventi savarankiškai. Bebrų šeimose gimus šių metų jaunikliams, pernykščiai ar dar vyresni „išsiunčiami" į savarankišką gyvenimą. Šiuo metu jie bando statytis savo „nuosavas" trobeles, taigi - gali būti sutinkami prie namų esančioje kūdroje ar kitose netikėtose vietose. O viskas - iš nepatyrimo...