Švietimo profsąjungos palaiko ministerijos iniciatyvą mažinti minimalų mokinių skaičių klasėje

„Atstovauju ne tik didmiesčių mokyklų vadovams, bet ir regionų. Šie klausimai dėl minimalaus mokinių skaičiaus klasėje yra labai jautrūs. Todėl raginčiau visas puses, kurios diskutuoja, remtis skaičiais ir labai svarbiu kitu dalyku – regiono kontekstu“, – Eltai teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

„Ten, kur situacija iš principo yra beviltiška, ko gero reikėtų svarstyti, ar tikrai verta išlaikyti mokyklas. Tačiau niekas kitas geriau nežino nei savivaldybė. Jeigu šiais metais vienuoliktoje klasėje ugdymo įstaiga turi ne 21, o, pavyzdžiui, 19 mokinių, tai tarsi skaičių netenkina. Tačiau matome, kad dešimtoje klasėje yra 25, devintoje – 24 moksleiviai. Tai, netenkinus kriterijaus vienuoliktoje klasėje, uždarome vidurinio ugdymo programą, tada kitais metais ją vėl atidarinėjame”, – šiuo metu veikiančią tvarką kritikavo jis.

Panašaus požiūrio laikosi ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungai (LŠDPS) vadovaujantis Andrius Navickas. Anot jo, kiekvienos mokyklos atvejį būtų galima vertinti individualiai.

„Reikia pasverti, kiek tai kiekvienu atveju racionalu, bet 15 vaikų klasėje tikrai nėra mažas skaičius. Privačios mokyklos tokias klases daugiausia ir formuoja. (...) Manome, kad šis žingsnis yra į priekį. Mažesnis mokinių skaičius klasėje tikrai nėra blogiau patiems vaikams, atvirkščiai – jiems skiriama daugiau dėmesio“, – sakė A. Navickas. 

„Ne visi galvoja širdimi. Viską matuoja tik pinigais. Vaikas, važiuojantis 1,5 val. į mokyklą, nelabai kam širdį užgauna. (...) Yra didelė viltis, kad nauja Vyriausybė išgirs visuomenę, švietimo bendruomenę, pamatys kiekvieną vaiką ir mokytoją, rūpinsis“, – vylėsi jis.

Minimalus moksleivių skaičius klasėje galėtų būti 12 arba 15

Po antradienį vykusio susitikimo su premjeru Gintautu Palucku dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikino, kad, siekiant sušvelninti reikalavimą turėti bent 21 mokinį trečioje gimnazijos klasėje, vasario mėnesį bus teikiamas Vyriausybės nutarimas.

„Rengiame kelis variantus, skaičiavimus ir sausio pabaigoje juos pristatysime savivaldybių merams. Tuomet vasario pradžioje šį projektą derinsime su profsąjungomis, bendruomene, o vasario pabaigoje planuojame Vyriausybės nutarimą“, – po susitikimo žurnalistams teigė R. Popovienė.

„Variantus teiksime kelis, bet geriausias, optimaliausias moksleivių skaičius galėtų būti 12. Galbūt kalbėsime ir dėl 15-os“, – pažymėjo ji.

Taip pat ministrė pridūrė, kad, sušvelninus reikalavimą dėl minimalaus moksleivių skaičiaus, preliminariais duomenimis, šalyje susidarytų apie 40 mažiau nei 21-ą mokinį turinčių klasių.

Iniciatyva sulaukė kritikos

Tokį naujosios ministerijos vadovybės užmojį sukritikavo iki praėjusių metų balandžio švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas ėjęs Gintautas Jakštas. Anot jo, tai yra žingsnis atgal, dėl kurio pirmiausia nukentės mokiniai.

„Keleto mažesnių mokyklų išsaugojimas būtų daromas mokinių gebėjimų sąskaita. Man tai atrodo nesąžininga. Mokiniai gaus prastesnį išsilavinimą, negalės stoti ten, kur nori, nes bus nesimokę kai kurių dalykų. Ir taip nutiks ne dėl jų pasirinkimo, o dėl to, nes mokykla to tiesiog negalės suteikti, negalės pasiūlyti krūvių mokytojams dėl per mažo mokinių skaičiaus“, – aiškino buvęs ministras.

ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 metais pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos. 

Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 metų gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi trečiosios gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.

Ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui. 

Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.