Teisėjų korupcijos byla: už grotų siunčia moterį, kai kam kaltinimai žlugo

Siekė užsitikrinti teismų sprendimus

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį sudėtingoje ir net 83 tomų byloje kaltais pripažino 14 žmonių ir bendrovę. Dalis kaltinamųjų pripažinti kaltais veikę bendrininkaudami, dalis - organizuotoje grupėje.

Kaip informavo teismas, nustatyta, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę žmonės, planuodavo, tardavosi ir perduodavo kyšius, siekdami užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus. Byloje nurodomos kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.

„Vakaro žinios" rašė, kad vienam garsiausių Lietuvos teisininkų, buvusiam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui 65 metų Egidijui Laužikui pateiktas kaltinimas dėl kyšininkavimo.

Buvęs Lietuvos apeliacinio teismo (LApT) teisėjas 70 metų Konstantinas Gurinas ir šiuo metu laikinai nušalintas LApT teisėjas 60 metų Viktoras Kažys taip pat kaltinami kyšininkavimu, tačiau stambesniu mastu - kai kyšio vertė didesnė negu 250 MGL.

Buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui 64 metų Henrichui Jaglinskiui pateikti kaltinimai dėl prekybos poveikiu, kai kyšis yra didesnis nei 250 MGL, dėl papirkimo ir neteisėto praturtėjimo. Prokuratūra nurodė, kad kratų metu pas jį rasta daugiau nei 51 tūkst. eurų, kurie nebuvo deklaruoti ir/ar juridiškai patvirtinti.

Buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 67 metų Robertas Rainys kaltinamas dėl kyšininkavimo ir dėl neteisėto disponavimo dujiniu revolveriu, pistoletu ir keletu šovinių, kurie, tyrimo duomenimis, liko jo darbo kabinete esančiame seife po 1996 m. ir 1997 m. išnagrinėtų bylų.

Dalis bylos - dėl „Vijūnėlės dvaro"

Šioje kompanijoje įdomiai atrodo Druskininkų meras 59 metų Ričardas Malinauskas, kuris kaltinamas prekyba poveikiu, kai kyšis didesnis nei 250 MGL.

Anot prokurorų, didelę bylos dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 m. vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti šiuo metu jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą „Vijūnėlės dvaro" pavadinimu.

Kartu į teismo girnas pakliuvo ir buvęs mero padėjėjas, Druskininkų tarybos narys Aivaras Kadziauskas.

Liudytojo parodymai - nenuoseklūs

Teismas E.Laužikui skyrė 10,4 tūkst., K.Gurinui - 14,5 tūkst., H.Jaglinskiui - 47 tūkst., R.Malinauskui - 60 tūkst., A.Kadziauskui - 42,6 tūkst. eurų baudas.

Teismas R.Rainį dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Už kitus nusikaltimus jam skirta galutinė 15,9 tūkst. eurų bauda.

Tačiau V.Kažys ir vienas privatus asmuo buvo išteisintas. Kaip informavo teismas, jiems pareikšti kaltinimai yra išimtinai grindžiami D.Zagrecko parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu nuolat kito, o kitų įrodymų nebuvo surinkta.

„Grįsti apkaltinamąjį nuosprendį nenuosekliais vieno liudytojo parodymais ir nesant kitų objektyvių įrodymų negalima", - nurodė teismas.

H.Jaglinskiui buvo panaikintas kaltinimas dėl neteisėto praturtėjimo, nes turto vertė, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, padidinta nuo 500 MGL iki 900 MGL.

Teismas pastebėjo, kad šiuo metu E.Laužikas, K.Gurinas ir R. Rainys yra sulaukę tokio amžiaus, kai teisėjo įgaliojimai yra pasibaigę, H.Jaglinskiui 65 metai sueina šią vasarą, todėl nebuvo taikytas viešųjų teisių atėmimas.

Kaip skelbta, prokuratūra V.Kažiui parašė skirti 3,5 metų, K.Gurinui – 2,5 metų, o H.Jaglinskiui – 3 metų laisvės atėmimo bausmes.

Moters vaidmuo - pagrindinis

Teismas tik trims kaltinamiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmes. Pirmą kartą teisiamai Oksanai Sakalauskienei dėl prekybos poveikiu, papirkimo skirta kalėti 4 metus ir 17,5 tūkst. eurų bauda. Teisėjų kolegija įvertino tai, kad jos vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo pagrindinis.

Arūnas Blažaitis nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant 2 metams, skirta 18,5 tūkst. eurų bauda. Kaip skelbė „Elta", anksčiau šis antstolio padėjėju dirbęs vilnietis teisme prisipažino 2018 m. rudenį iš A.Kadziausko paėmęs pinigus, tačiau teigė ne tik nežinojęs jų sumos, bet ir iš viso nesupratęs, kad jam buvo perduoti pinigai. A.Blažaitis tikino tai padaręs savo senos pažįstamos verslininkės O.Sakalauskienės nurodymu.

Vilniuje dirbęs advokato padėjėjas Egidijus Galatiltis kaltinamas veikęs Druskininkų mero naudai ir per D.Zagrecką siekęs papirkti teisėją H.Jaglinskį, kad šis paveiktų bylą nagrinėjančius teisėjus. Teismas jam skyrė laisvės atėmimą 2,5 metų vykdymą atidedant 2 metams ir 69,5 tūkst. eurų bauda.

Bendrovei „VVM Servis" skirta likviduotis.

Kitiems kaltinamiesiems dėl prekybos poveikiu teismas skyrė baudas nuo 6,9 tūkst. eurų.

Iš viso iš kaltais pripažintų asmenų nutarta konfiskuota 67,5 tūkst. eurų valstybės naudai.

Nuosprendis gali būti skundžiamas.

Žada kovoti

Po teismo R.Malinauskas savo feisbuko paskyroje rašė, kad nuosprendis jo nė kiek nenustebino: „Teisėjai neišlaikė pagarbos įstatymui egzamino. Pasirodo, norint žmogų nuteisti nereikia nė vieno įrodymo. Aš kovosiu toliau."

Meras tikino, kad jo knygoje „Jau laikas" yra visi atsakymai „dėl ko, kas ir kaip suraizgė Vijūnėlės aferą, kuriai pridengti buvo sukurpta šešis metus besitęsianti parodomoji byla".

Anot R.Malinausko, realybėje jokio „Vijūnėlės dvaro" niekada nebuvo: „Buvo pagal visus teisės aktus, turint visus leidimus pastatytas gyvenamasis namas, kurį užsimota nugriauti, siekiant pademonstruoti nuo politikų priklausomų ir jų užgaidas vykdančių teisėsaugininkų galią."

Prieš prasidedant teismui 2022 m. gruodį „Vakaro žinioms" R.Malinauskas sakė, kad jaučiasi įsuktas į situaciją: „Iki šio sukurpto scenarijaus net nežinojau apie šių žmonių egzistavimą. Tai kaip galėjau, ką nors duoti ar per juos kažką duoti. Tai absurdas. Deja, šiame spektaklyje tenka dalyvauti."

Esminis kaltinimo liudytojas

Apie itin didelės apimties ir išskirtinio sudėtingumo ikiteisminį tyrimą dėl aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikaltimų viešai pranešta 2019 m. vasarį. Tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę ir sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų įsiteisėjimo. Tarp sulaikytųjų buvo ir keli advokatai.

Šio Lietuvą supurčiusio skandalo metu buvo sulaikytas ir vilnietis advokatas D.Zagreckas, tačiau pastarojo likimas klostėsi kitaip nei jo buvusių kolegų. 2020 m. kovą prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą D.Zagreckui, kaip aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytus nusikaltimus. Šį nutarimą patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas.

Pažymima, kad D.Zagreckas - esminis kaltinimų liudytojas.

Ko verta teismų sistema?

Advokatas Adomas Liutvinskas, didžiojoje byloje ginantis vieną verslininką, „Vakaro žinioms" anksčiau tvirtino, kad, jo nuomone, kai kuriuose epizoduose byla siūta baltais siūlais ir labai dideliais dygsniais: „Tai man panašu į teisinį jovalą - viskas suversta į krūvelę, susiūta ir pavadinta baudžiamąja byla. Jungiamoji grandis - D. Zagreckas. Jei jo nebūtų, viskas subyrėtų. Kaip baigsis atskiri epizodai, priklausys nuo teisėjų drąsos."

Nuo pagrindinio ikiteisminio tyrimo buvo atskirtos ir teismui perduotos 15 mažesnių bylų, kuriose kaltinimai buvo pareikšti 30 asmenų. Apie kai kurias iš jų „Vakaros žinios" jau rašė.

Nagrinėjant šias bylas dažniausiai irgi remtasi D.Zagrecko parodymais. Jau buvo atvejų, kai pažymėta, kad jis nuo atsakomybės gali būti atleistas neteisėtai - kai inkriminuoti nusikaltimai padaryti ne organizuota grupe.

„Vakaro žinioms" advokatas, buvęs Seimo narys Rimas Andrikis yra pastebėjęs, kad šimtmečiais egzistuoja teisinė taisyklė: vienas liudytojas - ne liudytojas.

„Bet koks sprendimas šioje byloje bus blogas. Jei kaltinamuosius teisininkus pripažins kaltais, tuomet bus galima teigti, kad kaltumas pagrįstas abejotinais įrodymais - netvirtais ar net vienu. Kitas minusas - ko verta teismų sistema, kurioje vyksta tokie dalykai. Jei išteisins, tai sakys, kad varnas varnui akies nekerta", - svarstė jis.

Svaidė lyg kamuolį

Rezonansinė galimos korupcijos pagrindinė byla iš pradžių buvo perduota Vilniaus apygardos teismui. Tačiau jo trys teisėjai nuo nagrinėjimo nusišalino. Be to, nustatyta, kad daugiau nei pusė šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atliko įvairius procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, du teisėjai buvo apklausti, likę keturi teisėjai dirbo kartu su vienu iš kaltinamųjų Vilniaus miesto apylinkės teisme, taip pat Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba teisėjas, kuris yra įtrauktas į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą, o vienas iš kaltinamųjų daug metų dirbo Vilniaus apygardos teisme teisėju.

LApT bylą perdavė Šiaulių apygardos teismui. Tačiau teko konstatuoti, kad čia Baudžiamųjų bylų skyriuje nėra pakankamai teisėjų, iš kurių galėtų būti sudaryta privaloma trijų teisėjų kolegija. Nustatyta, kad trys teisėjai negali nagrinėti bylos, nes ikiteisminio tyrimo metu atliko tam tikrus procesinius veiksmus, du teisėjai negali nagrinėti šios didelės apimties bylos, nes iki jų įgaliojimų pabaigos liko mažiau nei metai, o vienas teisėjas nusišalino. LApT įvertino ir dviejų teisėjų asmeninius bei kolegiškus santykius su kai kuriais kaltinamaisiais.

Tuomet byla atsidūrė Kauno apygardos teisme.