Teisės docentas: piktnaudžiavimu kaltinta bibliotekininkė galėjo būti nubausta administracine tvarka

Be to, jis teigia, kad įstatymai numato galimybę paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), prašant atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamo įstatymo pritaikymo.

ELTA primena, kad piktnaudžiavimu apkaltinta buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė I. Tamašauskienė dviejų teismų buvo pripažinta kalta siekiant turtinės naudos sau – moteris naudos gavo 150 eurų. Sausį LAT paliko galioti žemesnės instancijos nuosprendį, juo I. Tamašauskienei buvo skirta 7 tūkst. 500 eurų bauda ir iš nuteistosios Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai priteista 150 eurų žalai atlyginti.

Komentare Eltai teisininkas buvusią bibliotekos vadovę įvardija asmeniu X.

„Kyla tam tikros abejonės ne tik dėl to, ar X teisingai nubausta, bet ir dėl to, ar teisėtai nubausta tinkamai pritaikius jai baudžiamąjį įstatymą, kai pagal teismų surinktą medžiagą ir veikos konstatavimą, X, tikėtinai, turėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn pažeidusi Administracinio nusižengimo kodekso 108 straipsnio reikalavimus“, – sako G. Danišauskas.

Jo teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje konstatuoja, kad X iš kitos moters gavo 150 eurų sumą, o tai, teisininko manymu, atitinka minėta Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio kvalifikacinius požymius.

Minėtas straipsnis numato administracinę atsakomybę už smulkią vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą. Vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 90 iki 400 eurų.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas, kai jo padaryta žala už aukščiau minėtus veiksmus neviršija 150 eurų. Būtent už tokios žalos padarymą ir  buvo nuteista I. Tamašauskienė. Bylos duomenimis, bibliotekos vadovė paskyrė premijas kelioms pavaldinėms, kad vėliau pastarosios dalį šių premijų grąžintų vadovei.

Pasak advokato G. Danišausko, Apeliacinis teismas teigia, jog „Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi – tai pasinaudojimas savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais. Apeliacinis teismas nurodo, kad „šio nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl piktnaudžiavimo tarnyba atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tik tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu“.

LAT teigia, kad „nesant didelės žalos, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstamas drausminiu, administraciniu ar civilinio pobūdžio teisės pažeidimu“. 

„Vadinasi, visa teismų X veikos kvalifikavimo baudžiamajai atsakomybėn esmė yra didelė ne materialinė, o tik neturtinė žala, kuri įstatyme nėra reglamentuota ir konkrečiai neįvardijama, kaip tokia žala yra apskaičiuojama.

Žvelgiant iš bendrųjų teisės principų, sunkiai galima įsivaizduoti, kad bibliotekos darbuotoja, kad ir pasisavinusi ar iššvaisčiusi ar dar kitaip pažeidusi įstatymą dėl 150 eurų, kas yra tik administracinė atsakomybė, padarytų didelę žalą Konstitucijoje įtvirtintoms teisėms ginamoms laisvėms, valstybės institucijų t. y. bibliotekos autoritetui, jų darbo sutrikdymui, esmingiems žalingiems padariniams valstybei, tarnybai ar asmeniui, kad ją būtų tikslinga traukti būtent baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn.

Manyčiau, kad tokie aukščiausiųjų teisminių instancijų teismų sprendimai patraukiant X baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn, ženkliai peržengia teisingumo vykdymo ribas“, – sako teisės docentas ir advokatas G. Danišauskas.

Pasak teisininko, šioje bibliotekos darbuotojos byloje teismai turėjo vadovautis bendru Konstitucinio Teismo bei LAT konstatuotu teisės principu, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes. 

„Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nes už teisės pažeidimus baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė.

Akivaizdu, kad pritaikius bibliotekos darbuotojai pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę už veiką, pagal įstatymą atitinkančią administracinį nusižengimą, teismai nepakankamai laikėsi minėto, valstybės aukščiausiųjų teisminių institucijų suformuluoto principo“, – sako teisės docentas.

Sausį LAT konstatavo, kad nors nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistosios I. Tamašauskienės atlikti veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, nebuvo sistemingi, tačiau jų pobūdis, siekiant turtinės naudos sau (didesnių premijų paskyrimas atskiriems Bibliotekos darbuotojams, įkalbant savo pavaldinę grąžinti jai paskirtos padidintos premijos dalį, taip pat surinkti ir perduoti padidintos premijos dalis iš kitų dviejų darbuotojų) patvirtina tai, kad nuteistoji aukščiau viešojo intereso iškėlė savąjį – asmeninį – interesą. 

Diskusija iškilo po LAT sprendimo M. Sinkevičiaus byloje

Teisininkai, visuomenė ėmė plačiai diskutuoti apie LAT sprendimą (palikta galioti 7 tūkst. 500 eurų bauda) I. Tamašauskienės byloje, kasaciniam teismui praėjusią savaitę paskelbus verdiktą Jonavos mero M. Sinkevičiaus byloje. LAT nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą. Teismas konstatavo, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino.

M. Sinkevičiaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Prieš tai dviejų instancijų teismai konstatavo, kad ketverius metus lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus. 

LAT konstatavo, kad M. Sinkevičiaus byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažino M. Sinkevičių kaltu ir nuteisė dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo. Dėl to Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla M. Sinkevičiui nutraukta, tai atitinka išteisinimą. Šis LAT sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

„Piktnaudžiavimas yra tarnybinis nusižengimas, jeigu jį norime inkriminuoti, turime nustatyti visus būtinus požymius, kokie norminiai aktai pažeisti. Mes kalbame apie tai, kad asmuo, kaltinamas viešųjų ir privačių įstatymų normų pažeidimu, Valstybės tarnautojų etikos kodekso pažeidimu. Ką tai reiškia? Tai yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencija. Mes ir sakom, kad tai yra drausminis nusižengimas, o ne veika, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – per spaudos konferenciją kalbėjo viena iš M. Sinkevičiaus bylą nagrinėjusių teisėjų Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Eltos žurnalistė taip pat kreipėsi komentaro į teisininką G. Danišauską, kuris neturi klientų vadinamosiose „čekiukų“ bylose. 

Kaip yra jau sakęs G. Danišauskas, LAT, cituodamas anksčiau M. Sinkevičiaus bylą nagrinėjusių teismų išvadas, kad politiko elgesys yra nusikalstamas ir jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn, galimai pats neteisingai aiškina Konstitucinio teismo nutarimus bei paties kasacinio teismo praktiką,, kad už teisės pažeidimus baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė.

„Šis vertybinis teisės principas reiškia tai, kad esant galimybei taikyti teisės pažeidėjui kitų teisės šakų reglamentuotas poveikio priemones (sankcijas), baudžiamoji atsakomybė gali būti pakeista į kitų teisės šakų reglamentuotą atsakomybę. Šis principas nesuteikia teismams teisės visai atleisti ikiteisminio tyrimo metu faktais nustatytą ir teismų jau pripažintą teisės pažeidėją nuo atsakomybės. Dėl to, šis kasacinės instancijos teismo konstatuotas principas, neatitinka Konstitucinio bei paties kasacinio teismo išaiškinimų prasmės“, – mano G. Danišauskas.