1 nuotr.Regionų administracinis teismas atsisakė priimti nagrinėti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos narių skundą, kuriuo jie prašė panaikinti balandį priimtą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadą.
Šioje išvadoje buvo konstatuota, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija, atskleisdama pranešėjo tapatybę 2023 m. gruodžio 6 dienos viešame posėdyje, nesilaikė Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų, komisijos pirmininkas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus.
EPK komisija tada nusprendė perduoti Generalinei prokuratūrai pagal kompetenciją vertinti galimo neteisėto pranešėjo tapatybės atskleidimo aplinkybes.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai trečiadienį paskelbė, kad parlamentinės komisijos narių skundas yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes ginčas yra kilęs dėl Seimo (komisijos, kaip Seimo struktūros padalinio) veiklos ir dėl Seimo nario veiklos, vykdant jam tiesiogines funkcijas, Eltai pranešė teismo atstovė Sigita Gamulėnienė.
Į teismą kreipėsi ir EPK išvadą panaikinti siekė VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos vadovas, Seimo narys V. Bakas, taip pat jos nariai, parlamentarai Andrius Vyšniauskas, Bronislovas Matelis, Raimundas Lopata, Vytautas Mitalas ir Matas Maldeikis.
ELTA primena, kad balandžio 30 dieną EPK konstatavo, kad VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusi parlamentinė komisija neteisėtai atskleidė Tomo Gailiaus tapatybę. Išvadose taip pat teigiama, kad komisijos pirmininkas V. Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus.
Seimas birželio pradžioje pritarė VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.
Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Prezidentas G. Nausėda ne kartą viešai išsakė kritiką parlamentiniam tyrimui bei jo išvadoms. Prezidentūros teigimu, tai buvo „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
VSD pranešėjo istorija yra pasiekusi ir Konstitucinį Teismą (KT) – grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į teisėjus, prašant įvertinti laikinosios tyrimo komisijos teisėtumą. KT ėmėsi nagrinėti šį klausimą.
