1 nuotr.Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje kaunietis pripažintas kaltu dėl to, kad siekdamas apkaltinti kaimynus, policijai melagingai pranešė apie prieš jį įvykdytą smurtinį išpuolį.
Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, liepos 24 d. nuosprendžiu A. A. pripažintas kaltu dėl melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo, parodymų, išvadų ir vertinimo, jam paskirta 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Asmuo taip pat įpareigotas dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. A. A. Kauno miesto policijai paštu pateikė melagingą pareiškimą, o vėliau, apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2021 m. gruodžio 18 d. į jo namų kiemą įsiveržė du kaimynystėje gyvenantys asmenys, kurie jį užpuolė ir norėjo atimti mobilaus ryšio telefoną. Dėl šių A. A. duotų parodymų policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Nors kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl melagingų parodymų nepripažino, tačiau, teismo vertinimu, jo kaltė buvo įrodyta visų ištirtų įrodymų visuma. Nors A. A. teigė, kad aplinkybes nurodo teisingas ir jis buvo užpultas, tačiau duodamas parodymus asmuo nurodė vis kitas ir niekuo nepagrįstas aplinkybes.
„Pirmą kartą asmuo teigė, kad asmenys į kiemą įsibrovė perlipdami tvorą, o pasakodamas aplinkybes teisme A. A. teigė, kad asmenys tiesiog įėjo pro vartelius ir viską matė kitas, taip pat kaimynystėje gyvenantis liudytojas. Tokias versijas paneigė tiek byloje surinkta medžiaga, tiek ir liudytojo parodymai“, – teigiama teismo pranešime spaudai.
Anot teismo, liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme nurodė tapačias aplinkybės – jog jokių muštynių nematė. Teismas pažymėjo ir tai, kad apklausiamas A. A. nurodė skirtingas aplinkybes ne tik dėl tariamo įsibrovimo į kiemą būdo, bet ir dėl tariamų muštynių vietos.
„Atkreiptinas dėmesys ir į teisme duotuosius liudytojo, kurį A. A. kaltino smurtu, parodymus, jog dėl A. A. jis turėjo 14 pranešimų iš policijos dėl automobilio statymo, tačiau jie visi buvo anuliuoti. Taip pat ir kitas liudytojas nurodė, kad A. A. ne kartą jį ir brolį yra užsipuolęs žodžiais. Taigi, spręstina, kad tarp kaimynystėje gyvenančių asmenų yra susiklosčiusi konfliktiška situacija, kuri tęsiasi jau ilgą laiką, o konfliktų iniciatorius galimai yra būtent A. A. Tokias teismo išvadas patvirtina ir 2019 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriuo A. A. buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo. Įrodyta, kad jis toje pačioje gatvėje aštriu daiktu suraižė kitą automobilį. Beje, čia A. A. savo kaltės taip pat nepripažino.
Iš aptartų faktinių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad A. A. dėl asmeninių ir menkaverčių priežasčių, paprastai susijusių su jo individualiu požiūriu į automobilių parkavimą, galimai kelia konfliktus su kaimynais, į kuriuos yra įtraukiama ir policija bei kitos institucijos. Kaltinamasis, būdamas protingas, pakaltinamas, solidaus amžiaus bei turėdamas gyvenimišką patirtį asmuo, nesistengia visuotinai priimtinu derybų ar kompromiso būdu ieškoti bendrų su kaimynais iškylančių rūpesčių sprendimų“, – konstatuojama teisėjos Sigitos Meškauskienės nuosprendyje.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
