Teismas neleido E.Švenčionienei vykti į Maskvą švęsti Gegužės 9-osios

Tokią nutartį antradienio rytą priėmė Vilniaus apygardos teismas.

„Teismas nutarė prašymo netenkinti, nutartis galutinė ir neskundžiama“, – Eltai sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė. 

Po šios teismo nutarties E. Švenčionienė pareiškė, kad Pergalės dieną, kaip ir pernai, švęs Antakalnio kapinėse Vilniuje. Čia yra palaidoti žuvusieji per karą.

„Poną Bartoševičių, kaltinamą pedofilija, išleido ilsėtis – ne gydytis, ne darbo reikalais, bet ilsėtis. O mūsų su operatore neišleido! Nors mes turim akreditaciją. Vadinasi, pabijojo. Man nesuprantama valdžios baimė, motyvuoti, kad aš negrįšiu – čia mano šalis, čia gyvena mano vaikai: trys dukros ir sūnus. Aš nežadu niekur bėgti, nes ši byla yra mano garbės reikalas“, – Eltai piktinosi E. Švenčionienė.

Prašymą bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui praeitą savaitę buvo pateikusi kaltinamosios advokatė Svetlana Naidenko.

Advokatė paskelbė, kad jos ginamąją kviečia švęsti „Baltijos brolija“ .

„80 metų didinga šventė“, – apie 1945 metų gegužę minimą Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą kalbėjo advokatė.  

E. Švenčionienė Maskvoje ketino būti gegužės 7-11 dienomis.

Veikimo prieš Lietuvą byloje teisiamai moteriai yra skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat yra paimti asmens dokumentai, todėl bylą nagrinėjantis teismas sprendė, ar kaltinamajai laikinai grąžinti dokumentus – asmens pasą.

E. Švenčionienė sakė, kad jai kelionė į Maskvą tuo pačiu yra ir komandiruotė – ji nori kaip žurnalistė nušviesti įvykį. 

„Aš rengiu dokumentus, bet tai nereiškia, kad bailoki valstybės pareigūnai mane išleis. Aš neturiu paso, man reikia susitvarkyti vizą. Aš labai džiaugiuosi, kad tą kvietimą gavau, nes labai norėjau. Gavau kvietimą iš Rusijos organizacijos. Yra organizacija, kuri jungia 16 šalių, mes irgi esam tos organizacijos dalyviai. Aš tikrai sugrįšiu, nes čia lieka mano dukra, čia mano šalis. Aš manau, kad šitas teismo farsas baigsis – juokinga teisti žmogų už nuomonę“, – Eltai anksčiau sakė E. Švenčionienė.

E. Švenčionienei dar  ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. spalio 20 d. nutarimu, paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl pateikto prašymo, pažymėjo, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. 

Kaip paskelbė teisėjas Mindaugas Povilanskas, tiek rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tiek dokumentų paėmimas, skiriamos siekiant Baudžiamojo proceso kodekse numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Teisėjas atkreipė dėmesį, kad E. Švenčionienei pareikšti kaltinimai ne tik dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, tačiau ir dėl sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos – padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Už minėtos sunkios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas sankcijoje numato griežtą bei vienintelę laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. 

„Ir nors gresianti pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti ir (ar) leisti laikinai nesilaikyti paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, vis tik tai didina tikimybę, jog kaltinamoji, suvokdama griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės (baudžiamojo persekiojimo) neteisėtais būdais, pavyzdžiui – gavusi leidimą išvykti iš Lietuvos Respublikos bei turėdama grąžintą dokumentą, pasislėpti nuo baudžiamojo proceso ar jo vengti“, – rašoma teisėjo nutartyje.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad prašoma suteikti leidimą išvykti į ne Europos Sąjungos valstybę, o tai sustiprina abejonę, kad pasislėpimo atveju gali gerokai pasunkėti kaltinamosios sugrąžinimas į Lietuvą.

E. Švenčionienė teisiama Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl galimo veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams. Šioje byloje kaltinimai pareikšti ir likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, Kazimierui Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.

„Ketinu dalyvauti renginiuose, Raudonojoje aikštėje labai norėtųsi būti, tuo labiau, kad Baltarusijoje mes buvom per gegužės 9 dieną. Labai norisi, kai visas pasaulis važiuos ir švęs. Važiuos daug valstybių vadovų, Trumpas man ne rodiklis. Man kai kurių valstybių prezidentai svarbesni už Trumpą“, – kalbėjo E. Švenčionienė.

ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vasarį Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad neketina vykti į Maskvą švęsti gegužės 9 dienos.

Kaltinama padėjimu veikti šalims agresorėms

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 m. ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo šalims agresorėms bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuratūros, tokiu būdu buvo keliama grėsmė valstybės nacionalinio saugumo interesams.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Anot teisėsaugos, vaizdo dalijimosi kanale išplatintoje laidoje E. Švenčionienė ir V. Ivanovas viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą. Taip pat, tyrimo duomenimis, laidos metu kaltinamieji neigė SSRS įvykdytus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, tokiu savo užgauliu viešu pasisakymu įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius.

Numatoma, kad už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą kaltinamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų.