Teismas panaikino sprendimą pašalinti J.Krištaponio paminklą Ukmergėje

Kaip rašoma pranešime, teismas draudimų propaguoti totalitarinius režimus komisijos išvadą pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija penktadienį panaikino LGGRTC direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, kuriuo vadovaujantis paminklinis akmuo Juozui Krištaponiui Ukmergėje turėjo būti pakeistas nuimant Juozo Krištaponio bareljefą bei atminimo lentą Juozui Krištaponiui pakeičiant lenta žuvusiems Vyties apygardos partizanams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, balsavime dėl pritarimo Komisijos išvadai dalyvavo ir ekspertinę nuomonę teikę nariai, kurie inicijavo klausimo įtraukimą į darbotvarkę. O tai, pažeidė viešosios valdysenos pagrindinius principus – skaidrumą, nešališkumą ir galių pasiskirstymą. 

Centro sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į faktą, jog pakanka istorinių duomenų pagrįsti Juozo Krištaponio kolaboravimą, kaip yra nustatyta Draudimo propaguoti įstatyme. 

Vis dėlto, teismo posėdyje iš centro atstovų buvo prašoma pagrįsti ne vadovavimo kuopai ar okupacinio režimo įsakymų vykdymo faktą, bet teisinius įrodymus dėl Juozo Krištaponio dalyvavimo nusikaltimuose žmoniškumui, o tokių duomenų – kaip rašoma teismo sprendime –istorikai šiai dienai nėra nustatę, centras jų neturi. 

Tačiau, anot LGGRTC, teismas nevertino J. Krištaponio kolaboravimo fakto, jo priklausymo ir vadovavimo atitinkamoms žudynėse dalyvavusioms organizacijoms fakto, o panaikino priimtą sprendimą dėl komisijos procedūrinių pažeidimų ir neatitikimo gerajai viešojo administravimo praktikai. Teismui pripažinus išvadą neatitinkančia reikalavimų, buvo pripažintas neteisėtu ir Centro sprendimas, kuris buvo grindžiamas būtent šia išvada.

„Pagal vienus dokumentinius liudijimus Juozo Krištaponio vadovaujama kuopa vykdė žudynes, pagal kitus – tuo metu kuopai vadovavo kitas karininkas. Dokumentiniai liudijimai prieštaringi ir istorikų išvados šiuo atveju yra nulemtos jų metodologinio sąmoningumo ir istoriografijos“, – sako A. Bubnys.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimą dėl Juozo Krištaponio administracine tvarka teismui skundė J. Krištaponio artimieji kartu su Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui procese atstovavo centro teisininkai.