Telšių vyskupas įžvelgė klastą Seime

Jos bendrapartietis norėtų, kad net prezidento veto tikrintų komitetas ir pasakytų, ar Seimui grąžinami įstatymai atitinka Konstituciją. Dėl tokios iniciatyvos susirūpino Bažnyčios atstovai, manantys, kad taip ketinama prastumti civilinę sąjungą.

Papildomai patikrins

Vasaros pradžioje J.Razma registravo naują Seimo statuto pakeitimo projektą. Jis siūlo, kad tarp Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui priskiriamų funkcijų atsirastų ir nauja: Seimo kanceliarijos Teisės departamentui pateikus išvadą, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektas arba Respublikos prezidento dekrete, kuriuo įstatymas grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti, pateiktas pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai, vertinti to projekto ar pasiūlymo atitiktį Konstitucijai. Esą šiuo metu, kai prezidentas priima veto ir grąžiną įstatymą Seimui persvarstyti, niekas nevertina, ar prezidento siūlymai atitinka Konstitucijai.

Tačiau dvasininkai šiame siūlyme įžvelgia kiek kitokius tikslus. Todėl neseniai Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius kreipėsi į Seimo narius laišku ir išsakė nuogąstavimus. Vyskupo laiške rašoma, kad šiuo projektu Teisės departamentui kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu de facto suteikiama konstitucingumo kontrolės funkcija kaip galutinio arbitro teisę turinčiam subjektui: „Tokia funkcija neturėtų būti patvirtinama Seimo, nes de facto redukuoja prezidento veto reikšmę. Kadangi prezidentas yra visuotine rinkimų teisė renkamas valstybės vadovas, o ne parlamento renkamas - tokio redukavimo neturėtų būti Seimo statute, nes apriboja Prezidento kaip tautos atstovo teisę užimti vertybinę poziciją ir bandyti ją ginti naudojantis Konstitucijos nustatytomis procedūromis."

Sumenkins veto reikšmę

Vyskupas įsitikinęs, kad taip Seimas siekia sumenkinti prezidento veto teisinę reikšmę. „Siūloma Statuto pataisa tuo pačiu išplečia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kartu su Teisės departamentu konstitucinės kontrolės funkciją riboti prezidento veto teisinę reikšmę. Pažymėtina, kad žiūrint retrospektyviai visoje eilėje vertybinių klausimų Teisės departamentas neretai yra užėmęs vertybinę (vertybiškai ne neutralią) poziciją, todėl mažai tikėtina, kad ir ateityje būtų kitaip. Konstitucingumo kontrolė Lietuvoje nėra a priori (kaip pavyzdžiui Prancūzijoje), bet šią funkciją atlieka Konstitucinis Teismas", - rašo vyskupas.

Be to, jo nuomone, jog prezidentui grąžinus vertybinius klausimus liečiančius įstatymus, būtų galimybė apie juos pasisakyti tautai referendume: „Nes tuomet vertybinius klausimus išspręstų ne departamentas kartu su Teisės komitetu, betspręstų pati tauta. Priėmus Projektą galios svertai sutelkiami faktiškai Seimo rankose, eliminuojant prezidento konstitucinę reikšmę, kai tuo tarpu, Prezidentas yra vienas iš valdžios vykdytojų, ne mažiau reikšmingas už Seimą ar Vyriausybę."

A.Jurevičius mano, kad prezidento veto neturėtų būti „apeinamas" biurokratine procedūra. Projektu siūloma nuostata savo esme yra konstitucinio lygmens nuostata ir turėtų būti aprašyta Konstitucijoje. Priešingu atveju, teisinį santykį, kuris savo esme yra reguliuotinas tik Konstitucijos lygmeniu, Seimas sureguliuotų daug žemesniu teisės aktu t.y. Seimo Statutu.

Įžvelgia klastą dėl civilinės sąjungos

Apie šį laišką sužinojus žiniasklaidai, greitai vyskupas sulaukė žurnalistų klausimų, kodėl jam taip parūpo Seimo statuto pakeitimai.

„Vyskupo pareigos pranoksta mano, kaip paprasto žmogaus, gebėjimus ir kompetencijas, todėl visuomet naudojuosi aplinkinių įžvalgomis, pastebėjimais ir patarimais. Tarp daugelio patarėjų yra ir keli teisininkai, tačiau iniciatyva šiam mano žingsniui kilo iš vieno Seimo nario, kuris įžvelgė Statuto pakeitimo tikslą - kad būtų lengviau atmesti prezidento veto ir priimti Civilinės sąjungos (partnerystės) įstatymą. Tad iš pažiūros nekaltas Seimo statuto pakeitimas gali ateityje atnešti daug moralinės žalos. Būtent tai ir paskatino pasidalinti nuogąstavimais.

Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje nuskambėjo mintis, kad net 80 proc. mūsų tautos žmonių bijo viešai išreikšti savo nuomonę, bet džiugu, kad jie pasitikėjo manimi ir išsakė savo baimes dėl įstatymo projekto. Spėju, kad priklausau tiems likusiems 20 proc., todėl dalinuosi šiomis mintimis su jumis", - savo nuomonę išdėstė vyskupas.

Interviu su Telšių vyskupu Algirdu JUREVIČIUMI:

- Ar sulaukėte iš Seimo narių atsako į savo laišką?

- Taip, kai kurie dėkojo. Aš siunčiau ne visiems Seimo nariams, bet tik tiems, su kuriais bendraujame. Kelis kartus per metus reguliariai susitinkame su Seimo nariais, kurie išrinkti Žemaitijos regione. Jie visada prašo, kad jeigu kažką matome, pasidalintume. Tai jiems palengvina darbą.

- Kaip manote, Seimo nariai atsižvelgs į Jūsų išsakytus pastebėjimus?

- Seimo nariai, kiek žinau, šį klausimą svarstė ir frakcijose. O kaip bus, nežinau. Kiekvienas balsuoja pagal savo sąžine.

- Manote, kad Seimo statutas keičiamas siekiant įteisinti civilinę sąjungą?

- Taip, nes ten kalba eina daugiau ne apie politinius, o apie dorovinius dalykus. Ypač šis prezidentas palaiko šeimos instituciją ir matome, kad yra nusiteikęs vetuoti tam tikrus įstatymus, kurie būtų nepalankūs.

Bažnyčios istorijoje viduramžiais yra buvęs toks dalykas, kai buvo sprendžiama, kas yra aukščiau: visuotinis Bažnyčios susirinkimas ar Popiežius. Galiausiai buvo nuspręsta, kad visuotinis Bažnyčios susirinkimas nėra aukštesnis už Popiežių. Bažnyčios istorijoje išsisprendė, kad Popiežius yra aukščiau už visuotinį susirinkimą. Susirinkimas nusprendžia, Popiežius patvirtina. O jeigu nepatvirtina arba pavetuoja, siūlymas neįsigalioja. Kadangi Bažnyčia šį kelią jau praėjo, pasidalinau šia patirtimi.

- Nebijote, kad sulauksite kritikos, jog kišatės į politiką?

- Kiekvienas Seimo narys viešai skelbia savo elektroninį paštą ir prašo rinkėjų rašyti savo pastebėjimus. Būtų didesnė bėda, jeigu visi tylėtų, o maža grupelė tvarkytų savo reikalus. Tauta turi dalyvauti valstybės valdyme ir teisėkūroje. Kitaip seimūnai iš viso įsisiautės nevaldomai. Mes stebime, kaip Seimo nariai balsuoja, kurie Seimo nariai yra už narkotikų legalizavimą ar kitų dalykų, kurie, mūsų požiūriu, doroviškai nėra tinkami. Tokia yra demokratinė santvarka.

- Neseniai kunigai, viešai pasidalinę peticija prieš Stambulo konvenciją, buvo užtildyti arba neteko darbo. Panašu, kad sulaukė spaudimo iš viršesnių. Atrodo, net ne visi kunigai drįsta viešai kalbėti tokiomis valdantiesiems nepalankiomis temomis.

- Aš tik atkreipiau dėmesį, o teisininkai ir kiti, kas labiau išmano šiuos dalykus, tegul aiškinasi. Mano atveju, į šį klausimą dėmesį atkreipė vienas Seimo narys. Gavau žinutę iš jo, kad tai labai slidus dalykas, kurį turėtume užkardyti.

O kad žiniasklaida puola drąsius žmones, parodo ir tyrimas, kuris skelbė, kad dauguma žmonių Lietuvoje bijo pasakyti savo nuomonę, nes susilaukia sankcijų arba puolimo. Šį tyrimą tik patvirtina Jūsų paminėti pavyzdžiai.