1 nuotr.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informuoja, kad šiais mokslo metais išaugus bendram mokinių skaičiui specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų dalis išliko iš esmės nepakitusi - vidutiniškai 15 proc. Bendrojo ugdymo mokyklos šiais mokslo metais priėmė vidutiniškai po 2-3 SUP turinčius naujus vaikus.
Auga finansavimas
Siekiant atliepti mokyklų ir pedagogų poreikį stiprinti kompetencijas įtraukiojo ugdymo srityje, įstaigoms savo pagalbą ir patirtį nemokamai siūlo keturi nacionaliniai konsultavimo centrai (Lietuvos įtraukties švietime centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, „Diemedžio" ugdymo centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras), mokyklas nemokamai konsultuoja, vyksta į švietimo įstaigas bei mokymus rengia 9 regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Čia galima kreiptis atsižvelgiant į savo gyvenamąją vietą, - akcentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Pasak ŠMSM, per pastaruosius kelerius metus, siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas įvairių poreikių vaikų ugdymui, valstybė labai padidino švietimo pagalbai skiriamų lėšų, nepaisant to, kad tai yra savivaldybių savarankiška funkcija. Švietimo pagalbos finansavimas valstybės lėšomis nuo 2019 m. išaugo daugiau nei 100 mln. eurų - nuo 61 mln. eurų 2019 m. iki beveik 184 mln. eurų 2025 m.
„Švietimo pagalbos finansavimas leidžia steigti daugiau švietimo pagalbos specialistų (logopedų, psichologų, specialiųjų pedagogų) ir mokinio padėjėjų etatų švietimo įstaigose. Šių mokslo metų duomenys dar yra tikslinami, nes per mokslo metus jie keičiasi, bet baigiantis 2023-2024 m. m. šalies mokyklose dirbo 5271 mokinio padėjėjas. Per pastaruosius ketverius metus šių darbuotojų skaičius mokyklose išaugo 2,5 karto: 2019-2020 m. m. jų dirbo 2069", - sako ministerija.
Savivaldybės turėtų nesnausti
Visgi švietimo pagalbos specialistų poreikis, akcentuoja ŠMSM, išlieka vienas iš aktualiausių iššūkių: specialioji pedagogika yra viena iš prioritetinių studijų krypčių, jau dirbantiems pedagogams sudarytos sąlygos nemokamai įgyti antrąją specialiosios pedagogikos kvalifikaciją - nuo 2022 m. vykdomas priėmimas į švietimo pagalbos specialistų specializacijos studijų vietas.
Taip pat Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas kviečia į tris nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukties tema - jomis naudotis gali visi pedagogai, norintys pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas.
„Jei didesnį finansavimą švietimo pagalbai skirtų ir savivaldybės, tai leistų pasiekti esminio pokyčio teikiant pagalbą mokiniams, atsižvelgiant į jų individualius poreikius", - tikina ministerija.
ŠMSM atkreipia dėmesį, kad ir toliau veikia specialiosios mokyklos. Jose gali būti ugdomi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Tokios ugdymo įstaigos gali pasiūlyti ugdymą ir švietimo pagalbą mokiniui, taip pat ir medicininę, kokios dažniausiai negali teikti bendrojo ugdymo mokyklos. Tėvai neprivalo savo vaiko leisti į bendrojo ugdymo mokyklas, jei mano, kad jų vaiko poreikius geriau atliepia specialioji mokykla.
Skaičiai
* 90 proc. vaikų, turinčių SUP, mokosi bendrojo ugdymo mokyklose bendrose klasėse, 3 proc. specialiose klasėse bendrojo ugdymo mokyklose, o 7 proc. - specialiose mokyklose.
* Nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse mokosi 2067-iais vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, daugiau nei praėjusiais mokslo metais. 2024-2025 mokslo metais pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) mokosi beveik 349 tūkst. mokinių, iš jų apie 50 tūkst. turi specialiųjų ugdymosi poreikių.
Šaltinis - ŠMSM
