Trys nauji ES teisės aktai, kurie Lietuvos verslams kels iššūkių, tačiau didins konkurencinį pranašumą 

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius Eltai pažymi, kad įvardytų teisės aktų įgyvendinimas atsilieps įvairiems sektoriams, o juose nustatyti reikalavimai verslams kels iššūkių – galimai atsiras papildomų išlaidų, padidės administracinis krūvis. Vis dėlto, anot jo, didžiausia siekiamybė, kad ilgainiui toks reguliavimas padidintų verslo konkurencingumą ir tvarumą. 

Siekiama kurti klimatui neutralų žemyną 

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja tvarumo klausimams G. Lelė teigia, kad Europos žaliuoju kursu siekiama sukurti klimatui neutralų žemyną. 

„Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Europos žaliasis kursas padės įveikti šiuos iššūkius ir prisidės prie to, kad ES taptų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, taipužtikrindamas, kad iki 2050 m. grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui ir ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo, taip pat nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė“, – sako G. Lelė. 

Ji taip pat priduria, kad iki šiol vyravusios linijinės ekonomikos modelis paimti-pagaminti-išmesti neatliepia šiandieninio lūkesčio turėti tvarią ir klimatui neutralią ekonomiką. 

„Senkantys gamtinių išteklių resursai, didėjantys atliekų kiekiai bei gamtos tarša mums signalizuoja apie reikalingus pokyčius. Pasitelkus žiedinės ekonomikos principus – atliekas naudoti ištekliams – atsietume ekonomikos augimą nuo gamtinių išteklių naudojimo bei sumažintume susidarančių atliekų kiekį“, – teigia G. Lelė.

Tam, anot jos, ES inicijavo naujus teisės aktus.

„2022 m. kovo 30 d. Europos Komisija pristatė Žiedinės ekonomikos veiksmų plane numatytų iniciatyvų paketą, skirtą užtikrinti produktų tvarumą“, – pažymi ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja. 

„Šios iniciatyvos skirtos gaminiams, turintiems didžiausią poveikį aplinkai ir klimatui, taip pat siekiama suteikti daugiau galimybių vartotojams pereiti prie sprendimo rinktis ekologiškus produktus, gerinant apsaugą nuo nesąžiningos rinkoje nusistovėjusios praktikos, pateikiant jiems tikslinę informaciją apie gaminius“, – priduria ji.

Ekologinio projektavimo reglamentas 

G. Lelė pirmiausia įvardija 2024 m. birželio 13 d. priimtą Ekologinio projektavimo reglamentą, kurio pagrindiniai tikslai – sumažinti neigiamą gaminių gyvavimo ciklo poveikį aplinkai ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. 

„Šiame reglamente yra įtvirtinami nauji produktų projektavimo reikalavimai – siekiama, kad gaminiai būtų patvaresni, daugkartinio naudojimo, lengviau prižiūrimi, pataisomi, atnaujinami ir perdirbami. Tokiu būdu bus sunaudojama mažiau energijos ir kitų išteklių viso gaminio būvio ciklo metu. Siekiama, kad visi daiktai esantys ES rinkoje būtų kokybiški, ilgaamžiai, tinkami taisyti ir perdirbti. Tai ypač svarbu siekiant Žaliojo kurso tikslo – klimatui neutralios ekonomikos“, – pabrėžia ji.

G. Lelė taip pat atkreipia dėmesį, kad ekologinio importavimo reikalavimai yra nustatyti įvairioms produktų kategorijoms, pavyzdžiui, maisto gaminimo, valymo ir džiovinimo, šildymo, vėsinimo ir vėdinimo, taip pat šaldytuvams, elektrotechnikos gaminiams, apšvietimo šaltiniams, padangoms, B2B produktams ir kt. 

Anot ELTA pašnekovės, vienas iš didžiausių pokyčių įgyvendinant šį reglamentą, – skaitmeninis gaminio pasas.

„Ant gaminių, komponentų ir medžiagų turės atsirasti skaitmeninė tapatybės kortelė, kurioje bus nurodomas CO2 pėdsakas, gaminiui panaudotos medžiagos, remonto, perdirbimo, atnaujinimo galimybės, taip pat informacija, skirta gaminių tvarumui didinti ir jų žiediškumui skatinti“, – patikslina ji.

Be to, anot G. Lelės, reglamentu nustatyta, kad nebebus galima sunaikinti neparduotų tekstilės gaminių ir avalynės. 

„Dažnai pasitaikanti ydinga praktika yra neparduotus produktus sunaikinti. Taip yra švaistomi vertingi ištekliai ir didinamas kenksmingų dujų kiekis. Šiuo metu reglamente yra nustatytas draudimas naikinti neparduotus tekstilės gaminius ir avalynę, tai pat atveriamas kelias panašiems draudimams ateityje. Iki 2030 m. siekiama, kad visi ES rinkai tiekiami tekstilės gaminiai būtų patvarūs, taisytini, perdirbami ir daugiausia pagaminti iš perdirbto pluošto. Šiuose tekstilės gaminiuose negalės būti pavojingų medžiagų, jie taip pat turės būti gaminami laikantis visų socialinių teisių“, – teigia ELTA pašnekovė.

„Lietuvoje kaip ir visose valstybės narėse turi veikti tekstilės surinkimo, pakartotinio naudojimo ir taisymo paslaugos. Patys gamintojai taip pat skatinami įsitraukti į žiedinius verslo modelius, įskaitant pakartotinio naudojimo ir remonto sektorius“, – priduria ji. 

Ministerijos atstovė pabrėžia ir tai, kad įsigaliojus reglamentui ir atskiriems gaminiams taikomiems deleguotiems teisės aktams, Lietuvos rinkoje atsiras vis daugiau patvaresnių, patikimesnių, daugkartinio naudojimo, pataisomų, lengviau prižiūrimų, atnaujinamų ir perdirbamų gaminių. 

„Tai turės įtakos ir šių gaminių remontu bei priežiūra užsiimančių ekonominės veiklos vykdytojų skaičiaus augimui, taip pat vartotojų sąmoningumui naudoti tvaresnius gaminius. Taip bus svariai prisidedama prie mažesnių energijos sąnaudų ir išteklių naudojimo visų į reglamento taikymo sritį patenkančių gaminių būvio ciklų metu“, – sako ji. 

G. Lelė pažymi, kad reglamentas nuo 2024 m. liepos 18 d. yra privalomas taikyti visose valstybėse narėse.

Europos svarbiausiųjų žaliavų aktas 

Ministerijos atstovė mini ir 2024 m. balandžio 11 d. paskelbtą naują Europos Parlamento bei Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus ypatingos svarbos žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema. 

„Pagrindiniai reglamento tikslai yra išnaudoti bendrosios rinkos ir ES išorės partnerystės pranašumus bei galimybes, diversifikuoti ir didinti ES svarbiausių žaliavų tiekimo grandinių atsparumą, stiprinti ES galimybes stebėti ir švelninti žaliavų tiekimo sutrikimų riziką, didinti antrinių žaliavų apyvartumą ir tvarumą“, – sako ji.

Reglamente, anot ministerijos atstovės, pateiktas svarbiausių žaliavų ir strateginių žaliavų sąrašas, kuris bus periodiškai atnaujinamas, atsižvelgiant į kintančius ekonomikos poreikius. 

„Svarbiausios žaliavos apibrėžiamos kaip ekonomikai esminės žaliavos, išskiriant strategines, kurios yra pamatinės svarbioms Europos žaliųjų ir skaitmeninių inovacijų technologijoms, tarp jų ir gynybos bei kosmoso sektoriams. Žaliavų sąraše sunkieji ir lengvieji retųjų žemių elementai, litis, magnis, nikelis ir kt.“, – pažymi ji.

„Reglamente siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. ne mažiau nei 10 proc. metinio pramonės poreikio gavybos vyktų ES valstybėse narėse, ne mažiau nei 40 proc. ES metinio suvartojimo žaliavų būtų apdorojama ES, ne mažiau nei 15 proc. ES metinio suvartojimo žaliavų būtų antrinės žaliavos atgautos po perdirbimo, ne daugiau nei 65 proc. Sąjungos metinio kiekvienos strateginės žaliavos suvartojimo bet kuriame atitinkamame perdirbimo etape būtų įgyjama iš vienos besivystančios šalies, šiuo metu yra žaliavų, kurių net 95 proc. yra tiekiamos iš vienos trečiosios valstybės“, – priduria ELTA pašnekovė. 

Ji taip pat pažymi, kad siekdama įgyvendinti reglamento nuostatas Lietuva steigs bendrąjį kontaktinį punktą bei peržiūrės Lietuvos reguliacinę bazę, sieks supaprastinti leidimų išdavimo sistemą susijusią su žaliavų gavyba, perdirbimu ir apdorojimu. 

„Pagrindinis iššūkis yra organizacinio, koordinacinio pobūdžio – reglamento įgyvendinimas pareikalaus glaudaus nacionalinių ir ES institucijų bendradarbiavimo“, – priduria G. Lelė. 

Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas 

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja tvarumo klausimams įvardija ir dar vieną ES priimtą teisės aktą – Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą, kuriuo bus prisidedama prie Bendrijos tvarumo tikslų siekimo. 

„Vienas iš pagrindinių Reglamentą paskatinusių rengti tikslų – iki 2030 m. užtikrinti, kad visos pakuotės, patenkančios į ES rinką būtų tinkamos perdirbti. Pagrindinė priemonė, kuri padės padidinti perdirbamumą, yra projektavimo kriterijai, kuriuos turės atitikti visos pakuotės. Pakeitimais numatomi nauji pakuočių atliekų susidarymo prevencijos tikslai, siekiant mažinti pirminių gamtos išteklių poreikį, kuriant gerai veikiančią antrinių žaliavų rinką ir naudojant daugiau perdirbtų plastikų pakuotėse“, – teigia ji.

„Reglamentu taip pat nustatomi privalomi pakuočių mažinimo tikslai – iki 2040 m. sumažinti vienos valstybės narės vienam gyventojui tenkantį pakuočių atliekų kiekį 15 proc., palyginti su 2018 m. Įgyvendindamos reglamento nuostatas, įmonės turi pasiūlyti vartotojams dalį produktų, pavyzdžiui, maistą išsinešti ar gėrimus, daugkartinio naudojimo pakuotėse. Be to, reglamentu nustatomi privalomi perdirbtų medžiagų kiekiai, kuriuos gamintojai turės įtraukti į naujas pakuotes, juo taip pat sukuriama vieninga ženklinimo sistema ir draudžiama į rinką tiekti pakuotes, skirtas išsinešti maistą ir gėrimus“, – patikslina ji. 

G. Lelė taip pat pažymi, kad šiuo metu reglamentas vis dar yra projekto lygmenyje, o rudenį vyks diskusija dėl jo priėmimo. 

„Dėl numatomų pakeitimų, galimai didės administracinė našta, tačiau platesni vertinimai nebuvo atlikti. Remiantis Komisijos atliktu ekonominiu modeliavimu, taikant naująją pakuočių sistemą iki 2030 m. galėtų būti sukurta apie 600 tūkst. naujų darbo vietų pakartotinio naudojimo sektoriuje, taip pat ES tikimasi sutaupyti apie 47,2 mlrd. eurų“, – pabrėžia ji.

Ministerijos atstovė taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į numatomus pakeitimus, įmonėms taps paprasčiau patekti į rinką, nes bus taikomos vienodos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams visoje ES rinkoje, o ne kiekvienoje valstybėje narėje atskiri nacionaliniai reikalavimai, pavyzdžiui, dėl ženklinimo. Taip pat vienodi reikalavimai bus taikomi tiek ES, tiek ir iš besivystančių šalių importuojamoms pakuotėms.

V. Janulevičius: verslui ir valdžios institucijoms svarbiausia veikti išvien 

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius Eltai pažymi, kad minėti Europos žaliąjį kursą palydintys teisės aktai atneš daugybę pokyčių įvairiems verslo sektoriams. 

„Akivaizdu, kad turime ryžtingai siekti klimato neutralumo bei ES ekonomikos atsparumo didinimo tikslų ir pramonei čia tenka labai didelis vaidmuo“, – sako V. Janulevičius. 

Anot jo, didžiausias rūpestis visai pramonei, atskiriems sektoriams ir konkrečioms įmonėms – ar europiniu ir nacionaliniu lygmenimis bus tinkamai pasiruošta iššūkiams, taip pat kaip užsitikrinti, kad būtų maksimaliai pasinaudota kartu su šia pertvarka atsiveriančiomis galimybėmis.

„Svarbiausia, kad Lietuvos pramonės ir verslo bendruomenės pasiruošimas ateinantiems pokyčiams vyktų išvien su valdžios institucijomis“, – pabrėžia jis.

Svarbiausias klausimas – kokį poveikį direktyvų įgyvendinimas turės ekonominių veikėjų konkurencingumui 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas taip pat sako, kad dėl minėtų teisės aktų įmonės, be abejo, susidurs su išlaidomis.

„Pavyzdžiui, Ekologinio projektavimo reglamentas bus taikomas daugeliui gaminių kategorijų. Įmonės turės perkurti tam tikrus gaminius, kad jie atitiktų naujus ekologinio projektavimo reikalavimus, siekiant tų produktų patvarumo, pataisomumo, perdirbamumo kriterijų. Tai neišvengiamai pareikalaus atitinkamų investicijų į naujas technologijas ir gamybos procesų pertvarkymą“, – teigia ELTA pašnekovas.

„Visų mūsų siekiamybė turėtų būti, kad ilgainiui tai padidintų verslo konkurencingumą ir tvarumą“, – priduria jis.

V. Janulevičius taip pat pažymi, kad pokyčius planuojančioms įmonėms labai svarbu, kad būtų sukurta aiški sistema, kaip galima pasinaudoti parama, kokių kitų reguliavimo paskatų jos gali tikėtis.

„Būtent prieigos prie finansavimo aspektas itin neramina dabartiniame kontekste, žinant, kaip lėtai į Lietuvos ekonomiką įsilieja ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos ir kaip investicinius planus itin apsunkinta prieiga prie kapitalo“, – sako jis. 

Visgi bene svarbiausias klausimas, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, – kokį poveikį direktyvų įgyvendinimas galiausiai turės ekonominių veikėjų konkurencingumui tiek ES, tiek tarptautinėje rinkoje.

„Pavyzdžiui, kalbant apie Europos svarbiausiųjų žaliavų aktą, reikia tolesnių patobulinimų, teisės aktų leidėjams bendradarbiaujant su verslu, kad aktas taptų praktiškai pritaikomas įmonėms ir kad ES paverstume savarankiškesne, stipresne žaliavų rinkos dalyve“, – sako jis.

„Iniciatyvoje turi būti pateikti konkretūs atsakymai, kaip diversifikuoti mūsų išorės tiekimą, didinti strateginių žaliajai ir skaitmeninei Europos verslo transformacijai, ekonomikos atsparumui itin svarbių žaliavų gavybos ir perdirbimo pajėgumus pačioje ES. Tikslams įgyvendinti reikia laiko. Todėl dar svarbiau neužkrauti įmonėms pernelyg didelės naštos. Tai reiškia, kad naujų reikalavimų teikti informaciją bendrovėms turi būti keliama kuo mažiau“, – priduria Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. 

Būtina užtikrinti nuoseklų reikalavimų suderinamumą su galiojančiais teisės aktais

Anot V. Janulevičiaus, nepaisant to, kad visais trimis teisės aktais siekiama tvarumo tikslų, gali atsirasti prieštaringų reikalavimų.

„Pavyzdžiui, siekiama ilginti gaminio tarnavimo laiką, tačiau, kita vertus, tokį reikalavimą atitinkantis gaminys gali būti sunkiau taisomas. Arba siekis padidinti energijos vartojimo efektyvumą kai kuriose srityse gali padidinti medžiagų poreikį, o tai reiškia ir daugiau išteklių, ir didesnį CO2 pėdsaką. Todėl būtina užtikrinti aiškų, nuoseklų reikalavimų taikymą ir suderinamumą su galiojančiais teisės aktais“, – sako jis. 

Be to, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, verslui taip pat rūpi, kaip bus rasta pusiausvyra tarp skaidrumo kūrimo ir įmonių teisių bei komercinių paslapčių apsaugos. 

„ES turėtų užtikrinti, kad aplinkosauginio pėdsako deklaravimas nedarytų neigiamo poveikio prekybai ir tiekimo saugumui. Pavyzdžiui, įvedus skaitmeninį gaminio pasą, įmonės turės pateikti išsamią informaciją apie savo gaminių tvarumo aspektus, įskaitant naudojamas medžiagas, kilmę, remonto veiklą, perdirbimo galimybes ir gyvavimo ciklo poveikį. Tai padidins tiekimo grandinių skaidrumą ir atsekamumą, tačiau taip pat pareikalaus didelių duomenų valdymo ir ataskaitų teikimo pastangų“, – sako jis.

„Svarbu paminėti ir tai, kad norint stebėti, dokumentuoti ir teikti ataskaitas apie atitiktį konkrečiam reglamentui, reikės patikimų vidaus sistemų, todėl gali padidėti administracinis darbo krūvis. Žinoma, dar labiau didės su tvarumu susijusių darbo vietų poreikis, tačiau ar pakankamai šį poreikį atliepti bus pasiruošusi darbo rinka“, – klausia ELTA pašnekovas. 

Laukia dideli, bet įveikiami pokyčiai

V. Janulevičius taip pat pažymi, kad visi su šiais teisės aktais ateinantys pokyčiai skatins produktų projektavimo ir gamybos procesų inovacijas, lemsiančias tvaresnę praktiką visose pramonės šakose.

Anot jo, tai įvairiai atsilieps skirtingiems sektoriams. 

„Pavyzdžiui, kalbant apie Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo reglamentą, numatyta, kad iki 2030 m. visos pakuotės turi būti perdirbamos. Tai didelis iššūkis tiems, kas naudoja atsparias, sąlyčiui su maistu tinkamas medžiagas, kurios kol kas vis dar neturi alternatyvų, galinčių užtikrinti ir maisto produktų higieną, ir saugą, ir išlaikytų termo savybes“, – pažymi jis.

 Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, svarbių detalių, kurios atsilieps konkretiems ekonomikos subjektams, o galiausiai ir visai Bendrijos ekonomikai – daugybė. 

„Konkretūs reikalavimai bus palaipsniui nustatomi įvairioms gaminių grupėms, kiekvieną teisės aktą lydės daugybė įgyvendinamųjų dokumentų, įmonės turės nuolat prisitaikyti ir laikytis reikalavimų – būtent čia ir bus labai svarbus verslo ir mokslo, pramonės šakų įtraukimas ir įsitraukimas, specifinės, ekspertinės konsultacijos“, – pabrėžia jis.

„Apibendrinant, laukia dideli, bet įveikiami pokyčiai, jeigu tik jie bus grindžiami nuspėjama ir supaprastinta reglamentavimo aplinka, spartesne prieiga prie finansavimo, įgūdžių gerinimu bei tiekimo grandinių atsparumo užtikrinimu“, – priduria ELTA pašnekovas.