Valdžiai vis stengiantis apriboti grynųjų pinigų naudojimą, gyventojai įsitikina, jog banko kortelė kišenėje kartais būna nieko verta. Parduotuvėse net po kelias valandas nutrūksta ryšys ir neveikia bankų skaitytuvai.
O prieš porą savaičių „Luminor" klientai iššigando savo sąskaitose išvydę nulius. Tad ką daryti, kad savi pinigai būtų po ranka ir saugūs?
„Tvarkantis su pinigais, reikia laikytis balanso principo, kaip ir kituose gyvenimo dalykuose. Neapsieisime be grynųjų, visada prasminga ir patogu turėti šiek tiek grynųjų, ar tai 200, ar 1000 eurų, kaip sakoma, buityje. Dalį pinigų reikia laikyti tokia forma, kuri visada prieinama, visada priimama ir nereikia sukti sau galvos.
Žmonės, lengvabūdiškai sakantys, kad jiems grynųjų nereikia ir niekada nereikės, užmiršta, kad būna ir elektros, ryšio tiekimo sutrikimų. Yra nuskambėję atvejų, kai žmonės keliaudami nebegali degalų įsipilti, nes nesiveža grynųjų.
Gyvenimas išmoko. Reikia turėti kokią sumą, ar 50, ar 100 eurų, kurie padėtų grįžti iki namų. Ypač keliaujant į užsienį visada pravartu turėti grynųjų, nes daug situacijų, kai užsienyje kortelė gali tapti užblokuota, pavogta.
O santaupos neišvengiamai būna laikomos negrynųjų pavidalu banke, tai irgi yra logiška, nes visiškai pasitikėti savo spintelės saugumu irgi neįmanoma. Sistema turtui pasaugoti neblogai veikia, pinigai lyg vėjo nupūsti iš banko sąskaitų nedingsta, įrašas, nurodantis žmogaus nuosavybę, yra saugomas. Nėra atvejų, kai dėl kokio nors gedimo prarandami pinigai. Tai dažniausiai būna kitokios istorijos - bankų griūtys, žlugimai, kai tenka ieškoti savo turto, tada įsikiša valstybė ir tam tikrą sumą garantuoja, kad jūs visada atgausite.
Kvaila visas savo santaupas patikėti į vienas rankas ir graužti nagus, kodėl aš bent jau nepaskirsčiau per du bankus," - pataria ekonomistas, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis KUPŠYS.
- O jeigu žmogus visas santaupas išsigrynina?
- Lygiai taip pat kvaila būtų sakyti, kad bankais visai nepasitikiu ir todėl visas santaupas išsigryninu, laikau 100 tūkst. kažkokiame stiklainyje. Tai nei praktiška, nei logiška. Faktas, kad riziką visada reikia paskirstyti, ūkiškas, atsargus žmogus ieškos būdų, kaip riziką labiau paskirstyti. Vienu atveju - tai dalies santaupų turėjimas grynaisiais pinigais; viename, kitame banke, tai nedaug kainuoja, bet suteikia tam tikros ramybės.
Santaupų išdalijimo į skirtingus krepšelius teoriją pasakiau. Pridėsiu, kai apskritai pinigai sunkiu svoriu užgula lentyną, pripildo banko sąskaitą, jie iš principo nebeturi savo reikšmės. Pinigai, kurie „guli", nieko verti, nereikia apsigauti, kad tai yra ramybės garantija. Manau, daug prasmingiau yra pinigus kažkur investuoti. Ugdykite save, lavinkitės, aukite, kad būtumėte kūrybiškesni, atsparesni nelaimėms, prisitaikykite prie besikeičiančių darbo poreikių.
Žmonės įsikibę pinigų, va, čia mano santaupos vienai dienai, o tos dienos geriau išvengti prasmingai investuojant į save. Santaupų reikia turėti, bet reikia ir lavintis, kažkam galbūt kalbų reikia išmokti, kad atsivertų naujos galimybės, kažkam reikia pagerinti esamą profesiją. Turtas neturi būti dėl turto kaupimo. Į „grabą" nenusineši... Reikia pasitikėjimo ateitimi, noro prasmingai ją keisti, o ne visą laiką laukti nelaimės ir va, aš apsirūpinęs, nes turiu pinigų. Ta nelaimė gali būti tokia, kad jūsų pinigai jums nebepadės.
- Žmonės gąsdinami karu, daug kas bijo, taupo...
- Apgaulingas jausmas, kad turėsiu pinigų ir išgyvensiu karą... Tai nelogiška. Kažkodėl žmonės galvoja, kad pinigų turėjimas garantuoja apsaugą nuo visų nelaimių. Tai tampa ir truputį juokinga. Reikia vadovautis ne juodais scenarijais, o orientuotis į ateitį, kurią pats nori sukurti, tikintis tvaraus, laimingo gyvenimo. O ne nuolat tupėti ant aukso krūvelės ir laukti nelaimės.