1 nuotr.Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šiemet prognozuoja 2,4 proc. sieksiantį Lietuvos ekonomikos augimą, o vidutiniu laikotarpiu bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtra turėtų sudaryti apie 2,2 proc. Be to, kaip praneša Finansų ministerija, fondas šiemet Lietuvoje numato už euro zonos vidurkį „reikšmingai“ mažesnę infliaciją.
Kaip rodo naujausia TVF ataskaita, spartesnis nei prognozuota metų pradžioje šalies ūkio augimas, įveiktas infliacijos šokas ir išlaikytas konkurencingumas užsienio rinkose rodo Lietuvos ekonomikos atsparumą, tačiau šaliai būtina toliau įgyvendinti jos ekonomiką stiprinančias struktūrines reformas.
„Lietuvos ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, o žmonių perkamoji galia, nuslūgus infliaciniam spaudimui, auga ir jau viršija prieškarinį lygį. Atsigaunant išorės paklausai ir plečiantis investicijoms, ekonomikos plėtra ateinančiais metais turėtų dar sustiprėti. Tai pozityvios tendencijos, tačiau žiūrint į ilgesnįjį laikotarpį, būtina tęsti struktūrines reformas“, – pranešime cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Fondo ekspertai prognozuoja stiprėsiančią išorės paklausą, privataus vartojimo Lietuvoje augimą, kurį skatins spartus realaus darbo užmokesčio augimas ir didėsiantis užimtumas.
Vidutinė fondo prognozuojama metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 1,2 proc. ir būti reikšmingai žemesnė už euro zonos vidurkį (2,4 proc.).
Be to, pasak TVF, atsižvelgiant į Rusijai ir Baltarusijai dėl karo prieš Ukrainą pritaikytas sankcijas Lietuvos eksporto sektorius gana greitai persiorientavo ir išliko konkurencingas užsienio rinkose, o karo ir pandemijos sukeltas kainų šokas šalies ekonomikos iš vėžių neišmušė.
TVF atkreipia dėmesį, kad šiemet valdžios sektoriaus deficitas gali būti mažesnis nei numatyta biudžeto įstatyme. Todėl, fondo vertinimu, jei biudžeto pajamų būtų surinkta daugiau nei planuojama, jos kartu su išlaidų sutaupymais turėtų būti visų pirma panaudotos biudžeto deficitui mažinti.
Kaip ilgalaikį viešųjų finansų iššūkį fondas išskiria augantį išlaidų poreikį siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą bei visuomenės senėjimo tendencijas, augančias skolas aptarnavimo sąnaudomis. Tam fondo ekspertai Lietuvai rekomenduoja priimti sprendimus dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių ir įgyvendinti struktūrines pertvarkas socialinės apsaugos ir sveikatos srityse.
Visgi, TVF vertinimu, bankų sistema išlieka likvidi ir gerai kapitalizuota, todėl yra tinkamai pasirengusi netikėtiems sukrėtimams atremti. Bankų pelningumo lygis, nors ir mažės, išliks padidėjęs ir gerokai viršys euro zonos vidurkį.
„Finansų sektoriuje pasiekėme reikšmingos pažangos užkardant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas Lietuvoje. Per kelerius metus įgyvendinome svarbių TVF rekomendacijų, susijusių su finansų rinkos dalyvių priežiūros stiprinimu“, – pranešime sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Šią Lietuvos pažangą pažymi ir fondo ekspertai, sveikindami sugriežtintą kriptoturto reguliavimą ir rekomenduodami tęsti pradėtus darbus toliau stiprinant sektoriaus rizikos valdymą.
Pabrėžiama, kad bankų solidarumo įnašas neturėjo neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams ir nesukūrė reikšmingų neigiamų paskatų. TVF pabrėžia, kad solidarumo įnašas turėtų būti taikomas laikinai ir nevirsti nauja nuolatinio apmokestinimo priemone.
