1 nuotr.Atsižvelgiant į augančias Lietuvos išlaidas ir senėjančią visuomenę, reikalinga pensijų sistemos reforma, tvirtina Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas Borcha Grasija (Borja Gracia). Jis pabrėžė, kad iki 2030 m. dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 1,8 iki 1,3 mln., tad vis mažesnis žmonių skaičius turės padengti išėjusių į pensiją asmenų išmokas.
„Turi įvykti ir turės įvykti sisteminė pensijų reforma. Šiuo metu pensinė sistema gauna labai daug naudos iš netikėtai geros dinamikos darbo rinkoje. Matome didesnį žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, trumpuoju laikotarpiu greitesnį atlyginimų augimą. Bet senėjimas per tai kerta ir tai daro pastebimai. Nes būtent šie metai bus pirmieji, kai daugiau žmonių išeis į pensiją, nei ateis į darbo rinką“, – penktadienį, seminaro „Makroekonominiai iššūkiai Lietuvoje: konkurencingumo ir atsparumo stiprinimas“ metu teigė B. Grasija.
„Turėsite vis mažiau darbuotojų, kurie turės sumokėti už augančią dalį pensininkų. Tad tokia sistema galės veikti tik išmokant neadekvačias išmokas arba pervedant didelius kiekius lėšų iš biudžeto, kas gali būti problematiška“, – pridūrė jis.
TVF misijos Lietuvoje vadovas pastebėjo, kad prie šios problemos prisidės ir 2026 m. pasibaigsiantis pensinio amžiaus ilginimas. To pasekmė, anot jo, bus besitraukiantis „Sodros“ perteklius.
„2026 m. pasibaigęs pensinio amžiaus ilgėjimas spaus „Sodra“ ir laikui bėgant jos dabar surenkamas perteklius pradės smarkiai mažėti“, – aiškino jis.
Anot B. Grasijos, viena iš priemonių, kuri stabilizuotų šią situaciją – antroji pakopa. Jis pabrėžė, kad ateityje nekaupiančiųjų antroje pakopoje asmenų pensijos, palyginti su dirbant gautomis algomis, gali pradėti mažėti.
„Antroji pakopa kompensuos šį nuosmukį. Ateityje ji nepadidins kiek atlygio dydžio sieks pensija, bet užtikrins, kad jis nemažėtų“, – tvirtino jis.
Jis tvirtino, kad siekiant, jog kuo mažiau žmonių pensijų dydžiai mažėtų, antroji pakopa turėtų būti stiprinama, o išėjimas iš kaupimo anksčiau laiko – apribotas.
„Antroji pensijų pakopa turėtų būti sustiprinta, stabilizuota. Dalyvavimas turėtų būti skatinamas. O pasitraukimas tūrėtų būti kaip galima apribotas. Žinoma, mes suprantame, kad nekonstituciška būtų uždrausti“, – sakė B. Grasija.
ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
Teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas, anot KT, siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nustatė, kad Konstitucijai prieštarauja šiuo metu įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. KT nuomone, taip yra varžomos pensijų fondo dalyvio nuosavybės teisės.
Po KT sprendimo socialdemokratai pasiūlė leisti dėl svarbių priežasčių pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas.
Seime įregistruotomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis jie siūlo antros pakopos pensijos dalyviams suteikti galimybę gauti išmoką, jeigu jie patys ar jų šeimos nariai susirgtų sunkia liga, taip pat artimojo mirties atveju, nustačius neįgalumą ar netekus darbingumo, prireikus protezuoti dantis, taip pat ištikus stichinei nelaimei, netekus būsto, priklausančio nuosavybės teise, ir panašiais atvejais.
