T.V.Raskevičius užsimojo į savo rankas perimti šeimos politiką

Nori daugiau galios sau

Tokia Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko T.V.Raskevičiaus iniciatyva paaiškėjo neseniai komiteto posėdyje, kur jis pristatė siekį reorganizuoti veikiančią Nacionalinę šeimos tarybą. Politikas norėtų, kad būtent jo vadovaujamas komitetas turėtų daugiau galios formuojant tarybą. Todėl parengė Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų korekcijas. Dabar formuojant tarybos sudėtį dalyvauja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Tačiau T.V.Raskevičius norėtų taip pat prisidėti. Todėl jis siūlo numatyti, kad komitetas deleguotų 3 iš 7 šeimos politikoje dirbančių NVO atstovų į tarybos sudėtį. Ir vieną iš trijų mokslo ir studijų atstovų, kuris dalyvauja tarybos veikloje. Dabar Socialinių reikalų komitetas deleguoja visus 7 NVO atstovus, tad pritarus T.V.Raskevičiaus idėjai, deleguotų tik 4. Taip pat Žmogaus teisių komitetas dalyvautų tvirtinant tarybos sudėtį.

„Siūlau numatyti tarybos sudėčiai kvotą - kadangi kalbame apie šeimos santykius, kur svarbus tiek vyro, tiek moters vaidmuo, į nuostatas siūlau įrašyti, kad vienos lyties atstovų skaičius taryboje negali viršyti 60 proc. (šiuo metu taryboje yra 14 moterų ir vienas vyras - aut. past.). Taip pat siūlau įpareigoti Nacionalinę šeimos tarybą bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos ir lygių galimybių užtikrinimo sritimis dirbančiomis valstybinėmis institucijomis, kai svarstomi su šiomis temomis susiję klausimai taryboje", - komitete savo idėjas pristatė T.V.Raskevičius.

Tokiai idėjai pritarė ir komiteto narys, liberalas Eugenijus Gentvilas: „Panašius dalykus praėjusioje kadencijoje, kai buvo kuriama taryba, teikiau. Visiškai pritariu, kad tai taptų kūnu, nes, priešingu atveju, taryba, mano manymu, yra mažai reprezentatyvi, švelniai pasakysiu. Ji yra per mažai atstovaujanti kam nors, įskaitant ir šeimas."

Nežino, kas yra šeima?

Kilus klausimui, ar Taryba atstovauja šeimas, kitas komiteto narys Dainius KEPENIS, bandė priminti, kas yra šeima.

„Pirmininke, norėjau paklausti, ar mes vienodai suprantame terminą „šeima"? Aš vadovaujuosi LR Konstitucijos 38 straipsniu, kuris sako, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyru ir moters sutarimu. Kai skaitau jūsų pasiūlymą, matau, kad šeima pas jus kažkaip kitaip atrodo ir yra kitokia. Ar nereikėtų mums keisti Konstituciją, įstatymus, ar užsimerkę einame toliau?" - paklausė Seimo narys.

Tuomet T.V.Raskevičius bandė tikinti, kad Konstituciją aiškina Konstitucinis Teismas, o D.Kepenis nesutiko, sakydamas, jog Konstitucijoje rašoma, kad visiems ji yra taikoma tiesiogiai.

„Buvo laikai, kai buvo rašto aiškintojai. Bet mes visi esame apsišvietę žmonės ir mums nereikia rašto aiškintojų", - nesutiko D.Kepenis.

Norėtų savo ideologijos

Į diskusiją įsijungęs konservatorius Andrius NAVICKAS tikino, kad, nors gyvena trisdešimt metų santuokoje, nejaučia, jog Nacionalinė šeimos taryba atstovautų jo šeimai.

„Nežinau, kaip kiti jaučiasi. Lietuvoje sakome, kad šeima yra nepaprastai svarbi, bet jeigu kažkieno santykiai per daug panašūs į šeimą, sakome, kad tokie santykiai negalimi. Tokios logikos nelabai suprantu. Manau, kad šeimos taryba galėtų veikti daug efektyviau. Kai taryba buvo kuriama, ji buvo kuriama ideologiškai."

Kitas komiteto narys Arūnas Valinskas bandė priminti, kaip KT aiškina, kas yra šeima.

„KT yra aiškiai pasakęs, kad santuoka kyla iš vyro ir moters sąjungos, bet šeima sudaroma ne tik santuokos pagrindu: ir vienalytės šeimos yra šeimos.

Žmogus, kuris sako kitaip, turi ne vadovautis Konstitucija, o ją ignoruoti", - sakė A.Valinskas.

Po diskusijų, balsuojant už iniciatyvą keisti tarybos nuostatus, T.V.Raskevičius priminė, kad balsuojama ne už tai, kas yra šeima: „Balsavimui teiksiu klausimą, ar pritariate sprendimui tobulinti tarybos nuostatus."

Siūlo tarybą visai paleisti

Tuo metu E.Gentvilas replikavo, kad jeigu visgi nepavyktų įstatymo projekto priimti, jis siūlytų iš viso paleisti Nacionalinę šeimos tarybą. Tai labai pradžiugino T.V.Raskevičių. „O sako, kad Laisvės partija yra radikalai. Liberalų sąjūdis plačiau moja", - besijuokdamas sureagavo pirmininkas.

Visi komiteto nariai, išskyrus D.Kepenį, kuris susilaikė, pritarė protokoliniam nutarimui, tad dabar bus rengiamas įstatymo projektas.

Priminė tarybos tikslą

„Vakaro žinioms" susisiekus su laikinai Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkės pareigas einančia Lijana GVALDAITE, ji pabrėžė, kad taryba buvo sukurta kaip nepriklausoma ekspertinė patariamoji institucija išskirtinės nacionalinės svarbos sričiai - šeimai, valstybės ir visuomenės pagrindui, neįeinanti į vykdomosios valdžios institucijų sistemą, vadovaujama įstatymų leidžiamosios valdžios suformuoto kolegialaus organo.

Taryba yra veikianti nepriklausomai nuo politikos įtakos ir konkrečiau susieta su problemų sprendimais, kurios ekspertinė nuomonė formuluojama remiantis mokslo tyrimais ir patirtinėmis žiniomis, pasiekiama iš savivaldybių šeimų tarybų, šeimų nevyriausybinių organizacijų ir su šeimomis dirbančių specialistų, pagaliau pačių šeimų.

Pirmininkė paminėjo, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vykdantis tarybos parlamentinę kontrolę, nuo jos pradžios, teigiamai vertina tarybos veiklą ir siūlymus. Taip pat pernai tarybos nariai susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, kuris išklausė siūlymus ir aptarė įžvalgas, kaip Lietuvoje reikėtų stiprinti ekonominį šeimų saugumą, skatinti įsipareigojimus šeimai, jos tvarumą, atvirumą ir pagarbą.

Komitetas viršija savo įgaliojimus

L.Gvaldaitei buvo žinomi T.V.Raskevičiaus siekiai dėl pokyčių taryboje, tačiau pirmininkė patikino, kad kol kas taryba oficialiai nenagrinėjo šių pasiūlymų, o ir pats Žmogaus teisių komitetas nė nesikreipė į tarybą dėl nuomonės pateikimo.

Vertindama T.V.Raskevičiaus siekį dalyvauti tarybos sudėties tvirtinime, pirmininkė patikino, kad tai neatitiktų Seimo Statuto nustatytų Žmogaus teisių komiteto veiklos krypčių: „Pagal Statutą, komiteto veikla susijusi žmogaus teisių garantijų užtikrinimu teisės aktuose ir jų derme su tarptautine teise: Komitetas svarsto įstatymų, kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus, susijusius su žmogaus teisių garantijomis, ir teikia Seimui išvadas, taip pat svarsto pasiūlymus priimti ES teisės aktus ir teikia Europos reikalų komitetui bei Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl jų."

L.Gvaldaitė taip pat nurodo, kad iš T.V.Raskevičiaus pasiūlymo nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis komitetas deleguotų NVO atstovus. Keistas atrodo ir lyčių kvotų siūlymas tarybos sudėčiai. „Jei šeimos gerovės klausimus nagrinėja moteris mokslininkė, tai netikslinga deleguoti mokslininką, kuris tyrinėja mašinų veikimo principus tik todėl, kad jis vyras. Be abejonės, didesnis vyrų įtraukimas į šią sritį yra pageidautinas ir siektinas, bet šis procesas negali būti vykdomas dirbtinai", - sako tarybos pirmininkė.

„Vadovaujantis tokio siūlymo logika, turėtume nustatyti kvotas pagal lytį ir Seime - jis juk priima sprendimus dėl įstatymų, kurie reglamentuoja visos šalies piliečių gyvenimą", - sako Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė L.Gvaldaitė.