Tyrimas: kas antras gyventojas galvoja, kad atsakomybę už pensijos sulaukusių asmenų gerovę turi nešti ir valstybė

15 proc. apklausos dalyvių teigė, jog idealiu atveju gerovę užtikrinti turėtų tik valstybė. Tuo metu kone kas trečias respondentas (30 proc.) laikėsi nuomonės, jog už tai atsakingas kiekvienas asmeniškai, iš dalies prisidedant valstybei, o 5 proc. palaikė absoliučios asmeninės atsakomybės idėją.

„Jau šiais metais pensinio amžiaus ribą pasieks daugiau žmonių nei jų ateis į darbo rinką, o per artimiausius dešimtmečius šios žirklės dar labiau padidės. Tai reiškia, kad vienam pensininkui teks vis mažesnis dirbančiųjų skaičius. Tad tikėtis, kad mokesčių mokėtojų lėšomis mokamos pensijos sparčiai augs, nebūtų racionalu – savo gerove senatvėje pirmiausia tikslinga pasirūpinti patiems“, – teigė apklausą inicijavusios Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Pažymima, kad atsakymą, jog už pensinio amžiaus žmogaus gerovę labiau atsakinga valstybė, dažniausiai rinkosi vidutines pajamas gaunantys respondentai. Kad už gerovę apskritai atsakinga tik valstybė, dažniausiai manė tie, kurių namų ūkio nariui tenkančios mėnesio pajamos yra mažesnės nei 400 eurų, bei žemesnio išsilavinimo apklausos dalyviai. Taip pat pastebima, kad už didesnę asmeninę atsakomybę rūpinantis savo gerove pensijoje daugiausia pasisakė moterys bei aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Apklausoje dalyvavusių asmenų, pasisakančių bent už dalinę asmeninę finansinę atsakomybę, taip pat buvo klausiama, kokius kaupimo pensijai būdus jie renkasi. Beveik pusė jų (48 proc.) tvirtino kaupiantys pensijų fonduose. Pastebima, kad dažniausiai tokį taupymo būdą rinkosi moterys (51,2 proc.) bei aukštesnes pajamas uždirbantys gyventojai (52,4 proc.).

41 proc. apklaustųjų teigė pensijai pinigus kaupiantys savarankiškai. Iš jų dažnesniu atveju taip elgėsi vyresni nei 56 m. asmneys (62,7 proc.) bei didmiesčių gyventojai (44,9 proc.).

Dalis apklausos dalyvių nurodė investuojantys ir savarankiškai: tyrimo duomenimis, į materialųjį turtą investicijas nukreipia 15 proc., o į vertybinius popierius – 14 proc. respondentų.

Tuo metu daugiau nei penktadalis tyrimo dalyvių (22 proc.) teigė nesiruošiantys senatvei. Tokį atsakymą kiek dažniau pasirinko vyrai (26,6 proc.), jaunesni, 18-25 m., asmenys, (26,4 proc.), žemesnio išsilavinimo (25,7 proc.) bei mažiausias pajamas gaunantys (38,6 proc.) apklausos dalyviai.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų spalio 18-29 d., joje dalyvavo 1016 respondentų, kurių amžius siekė nuo 18 iki 75 metų.  

ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.

KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.

Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.

Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.

Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.

Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.

Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.