1 nuotr.Per pastaruosius penkerius metus švietimo tema vidutiniškai sudarė 5,33 proc. visų Lietuvos žiniasklaidos publikacijų, rodo tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ analizė. Jos duomenimis, vis dažniau akcentuojami probleminiai aspektai – mokytojo profesijos krizė, klausimai apie šio sektoriaus darbuotojų užmokestį, švietimo reformų neapibrėžtumą.
„(Lietuvos žiniasklaidoje – ELTA) daugiausia yra kalbama apie įvairiausias problemas ir labai mažai pateikiama šių problemų sprendimų, kad visuomenei paaiškinti, jog viskas yra sprendžiama, daroma ir ši padėtis nėra tokia sudėtinga. Taip yra formuojamas neigiamas požiūris į švietimo sistemą“, – trečiadienį surengtame tyrimo pristatyme pabrėžė „Mediaskopo“ vadovė Laura Stankuvienė.
Analizuojant laikotarpį nuo 2020-ųjų iki 2024 metų pabaigos, Lietuvos žiniasklaidoje švietimo tema iš viso fiksuota beveik 175 tūkst. paminėjimų arba vidutiniškai 96 naujienos per dieną.
Sparčiausiai auganti švietimo tema – įtraukusis ugdymas
Pasak „Mediaskopo“ duomenų strategės Vilūnės Karienės, analizės metu pastebėta, kad per pastaruosius penkerius metus šalies žiniasklaidoje pagrindinės aptariamos švietimo temos buvo įtraukusis ugdymas, patyčių ir psichinės sveikatos problematika bei švietimo kokybė ir mokinių pasiekimai.
„Įtraukusis ugdymas yra pastaruosius dvejus metus intensyviai auganti tema. Tai rodo, kad toje srityje susiduriame su tikrai daug iššūkių. Patyčių ir psichinės sveikatos problemos – nuolatinė tema, pakankamai didelė, tačiau joje nėra jokių staigių proveržių. (...) Švietimo kokybės tema labiausiai išryškėja po brandos egzaminų ar mokinių žinių patikrinimų“, – pasakojo V. Kairienė.
Taip pat, remiantis tyrimo duomenimis, viena nuosekliausiai pasikartojančių temų išlieka mokytojų trūkumas ir jų atlyginimai. Pastarosios intensyvumas didėja kasmet rugsėjo ir birželio mėnesiais, atspindint mokslo metų pradžią ir pabaigą.
Tuo metu vis auganti, tačiau Lietuvos žiniasklaidoje kol kas neįsitvirtinusi tema yra dirbtinis intelektas ir technologijų įtaka švietimui. Tiesa, pažymima, kad po COVID-19 pandemijos ryškiai sumažėjo nuotolinio mokymo aktualumas.
Vis dažniau pastebimas neigiamas tonas
Analizuojant švietimo temos paminėjimus nuo 2022-ųjų iki 2024 metų pabaigos, Lietuvos žiniasklaidoje pastebėtas vis labiau dominuojantis neigiamas tonas. Anot „Mediaskopo“ duomenų strategės, didžiausią rezonansą per pastaruosius penkerius metus kėlė švietimo ministrų atsistatydinimai, tarpinių egzaminų nesėkmės bei mokytojų streikai.
„Paminėjimų dinamika yra svyruojanti. Pavyzdžiui, 2022 metų nukritimas žemyn yra susijęs su geopolitiniais įvykiais. (...) Daugiausia neigiamos informacijos fiksuota švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo metu, mokytojų streikų, tarpinių patikrinimų, dėl kurių taip pat atsistatydino Gintautas Jakštas, metu“, – vardijo V. Kairienė.
„Jeigu pirmaisiais tyrimo metais turėjome daugiau teigiamos informacijos, pastaruosius dvejus metus fiksuojame itin grėsmingą tendenciją – neigiamos informacijos yra daugiau nei teigiamos. (...) Paskutinius dvejus metus švietimo sistemos įvaizdis buvo neigiamas“, – akcentavo ji.
2020–2023 metų laikotarpiu žiniasklaida švietimui skyrė didesnį dėmesį. Tyrimas rodo, kad tai sutapo su politiniais rinkimų laikotarpiais, mokytojų streikais bei kitais krizėmis žymimais momentais.
„Didieji informacijos pikai yra susiję su įvairiais visuomenei aktualiai įvykiais. Iš pradžių turėjome karantiną, įsigaliojo švelninimai, tuomet visi žinių patikrinimai sulaukė daugiau dėmesio, brandos egzaminų metu taip pat matome informacijos šuolius“, – vardijo V. Kairienė, pažymėdama, kad ypatingo žiniasklaidos dėmesio sulaukė 2023-iaisiais vykę mokytojų streikai.
Be to, anot jos, politinės partijos švietimo temomis aktyviausiai pasisako rinkiminės kampanijos metu – didžiausi paminėjimų šuoliai fiksuoti būtent 2020 ir 2024 metais, kuomet prieš rinkimus politinės jėgos siekė pozicionuotis.
Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania" įsteigtos organizacijos „Švietimas #1" inicijuotas tyrimas atliktas remiantis daugiau nei 175 tūkst. švietimo paminėjimų įvairiuose žiniasklaidos kanaluose: internete, nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, radijuje, televizijoje bei naujienų agentūrų publikacijose.
