Ūkininkai savo žemėse nebesijaučia šeimininkais

Viskas - dėl viešojo intereso

D.Jaunius sulaukė rašto iš bendrovės „Via Lietuva" dėl nustatytų teritorijų tenkinant viešąjį interesą bei jose numatomas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Jame nurodyta, kad dar 2020 m. priimtas įstatymas, kuris įpareigojo „Via Lietuva" žemės sklypuose esantiems valstybinės reikšmės keliams nustatyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. 2024 m. spalio 24 d. patvirtintas Valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų nustatymo planas Šilutės rajono savivaldybėje.

Rašte taip pat nurodyta, kad veiklą kelių apsaugos zonose reglamentuoja įstatymai, o ūkininkas D.Jaunius turi teisę į kompensaciją. Tiesa, mažesnėmis raidėmis apačioje parašyta, kad, siekiant kompensacijos, privalu pateikti argumentuotus ir dokumentiniais įrodymais pagrįstus nuostolius.

Kelių apsaugos zonoje, kuri gali būti nuo 20 iki 70 m į abi kelio puses, draudžiama ne tik statyti ar rekonstruoti pastatus, bet ir statyti lauko reklamas, įrenginius, paminklus.

Norėjo statyti įkrovimo stoteles

Ūkininkas D.Jaunius liko suglumintas tokio rašto, o paskambinęs į „Via Lietuva" išgirdo, kad didinama kelio apsaugos zona. „Tad jeigu kažkas norėtų statyti, pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimo stotelę prie kelio, tai bus draudžiama. Turiu du sklypus šalia plento Šilutė-Klaipėda, tad man neramu po tokio laiško. Kaip tik turėjau minčių ten statyti kelias elektromobilių krovimo stoteles, bet dabar neaišku nei kas pasikeitė, nei ką toliau planuoti", - stebisi ūkininkas.

Tokių laiškų sulaukė ir kiti ūkininkai rajone: „Esu įsitikinęs, kad šiuo metu visi ūkininkai ir žemių savininkai yra labai vieningi ir bet kokius priimtus neteisėtus, skubotas sprendimus gali paversti traktorių maršu į Vilnių prie Seimo. Dar labiau suerzinus ūkininkus gali būti sustabdyti ar apsunkinti visi kelių projektai, jei žemės savininkai neduos leidimų įkurti laikinas statybų aikšteles prie ateityje remontuotinų kelių."

Tikina, kad zonų nedidino

„Vakaro žinios" kreipėsi į Susisiekimo ministeriją klausdamos, ar yra didinama kelių apsaugos zona, tačiau atstovai tikina, kad ne.

„Atkreipiame dėmesį, jog minimos procedūros bei Specialiosios žemės naudojimo sąlygos teritorijų registravimas Nekilnojamo turto registre nėra kelių apsaugos zonų didinimas, o tik jų atvaizdavimas žemėlapyje ir gyventojų informavimas apie nubraižytas apsaugos zonas bei VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto išraše atliktą įrašą apie nustatytas (ar patikslintas) apsaugos zonas.

Apsaugos zonos Nekilnojamo turto registre privalėjo būti įrašytos jau tada, kada buvo formuojami žemės sklypai fiziniams ar juridiniams asmenims. Tai turėjo atlikti matininkai, kurie atliko žemės sklypų formavimą. Kelių apsaugos zonos ir jose taikomos sąlygos yra nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Ir anksčiau galiojo tvarka (ji ir dabar nesikeičia), kad žemės ūkio paskirties sklypuose nėra galimybės vykdyti statybas ar gauti leidimus planuojamai statybai be papildomų teritorijų planavimo dokumentų parengimo. Žemės ūkio veikla nėra ribojama Specialiųjų sąlygų įstatymo; žemės sklypai nemažėja, o patikslinta apsaugos zona nėra nusavinama", - nurodė ministerija.

Tiesa, pasiteiravus, ar žemių savininkai buvo informuoti, paaiškėjo, kad savininkai atskirai asmeniškai informuoti nebuvo: „Teritorijų registravimas yra viešas procesas, todėl tam tikrame etape buvo teikiama informacija savivaldybės internetinėje svetainėje, jog pradėtas rengti Valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų nustatymo planas Šilutės rajono savivaldybėje su nuoroda bei galimybe susipažinti su dokumentais. Taip pat kitu etapu buvo viešinama informacija tiek savivaldybės internetinėje svetainėje, tiek laikraščiuose (2024 metų spalis: „Ūkininko patarėjas" ir „Šilo karčema") apie parengtą Susisiekimo ministerijos įsakymo projektą.

Lygiai tokį patį atsakymą „Vakaro žinioms" pateikė ir „Via Lietuva" atstovai. Žurnalistai taip pat kreipėsi į Aplinkos ministeriją su klausimais, ar ministerija dalyvavo kelių apsaugos zonų nustatyme, tarpininkavo, kad ūkininkai nenukentėtų, tačiau ministerija nurodė, kad komentaro reikėtų kreiptis į Susisiekimo ministeriją.

Piktinasi valdžios savivale

Tokie valdininkų atsakymai žeidžia ir piktina ūkininkus. „Kažkokia valstybės savivalė. Paskutiniu metu suabejojau, ar verta kažką veikti Lietuvoje, nes institucijos priima visokius įstatymus, apie kuriuos net neužsimena savininkams. Tokia keista ta mūsų šalis darosi. Sugalvojo valdininkai, sumažino padidino, nubraukė, nukėlė... Institucijos nedirba žmonėms, jos dirba valstybei, o valstybė yra išrinktieji, kurie dirba valstybinį darbą. Visi kiti yra tarsi už tvoros, o reikalingi tik per rinkimus ir kai reikia mokėti mokesčius.

Pastaruoju metu vis girdime apie karą ir didėsiančius mokesčius. Jau dabar pradedame pardavinėti žemes, nes ūkis tampa didele našta ūkininkui. Gamta atima, valdžia atima, kainos kyla, supirkimo kainos krenta", - stebisi ūkininkas.

Jis sako, kad žemės sklypų ribos matuotos daugybę kartų: „Matininkai matavo daugybę kartų, o dabar vėl neaiški informacija, gal vėl kažkokie pakeitimai. O keliai nuo 1991 m. tik platėja. Ribos, kurios kažkada buvo prie kelio, dabar jau yra mano lauke. Ir įstatymai visa tai leidžia.

Man atrodo, kad mano lauke neturėtų būti kelio apsaugos zonos. Priešingai - turėtų būti sklypo apsaugos juosta. Dabar išeina taip, kad mano lauke kažkas turi kažkokių teisių. Valstybė keistai veikia - viena ranka duoda, o šimtais rankų atima. Kiek dar bus išleista nesąmoningų įstatymų, kiek dar mokesčių mums užkraus, kad pinigus suneštume loterijų ponams ir kazino lošėjams? Vis tiek mus jau taip surietė, kad nebėra kur.

Jei karas prasidės, eisiu savanoriu kariauti, tegul pribaigia tą nuvarytą arklį..."